PradžiaApie AruodusNuorodosAtsiliepimaiStraipsniaiENSena versija

 
 
 
 
Pasirinkite paieškos tipą:
Bendroji BendrojiTipologinė TipologinėBibliografija BibliografijaKompleksinė
 
 
ETNOLOGIJOS KLASIFIKACIJA

Etnologijos klasifikacija sudaro Terminų tezauro etnologijos šaką (iš viso 200 terminų ir jų straipsnių). Klasifikacija susideda iš 16 kultūros sričių.

Apranga, išvaizda 

Bendruomenė, teisė, valstybė

Gamta ir žmogus

Gyvenvietės, architektūra, interjeras 

Kalendorinės šventės ir minėtinos dienos 

Liaudies menas

Mityba 

Poilsis ir pramogos 

Religija 

Šeima ir giminystė 

Skaičiavimas ir matavimas         

Susisiekimas ir komunikacija 

Sveikata ir liga  

Ūkinė veikla 

Žmogaus lytis ir amžius 

Etnologija kaip mokslas 

Pasinaudojadami Aruodų bendrąja paieška, galite peržiūrėti visus su etnologijos terminais susietus duomenis.

 
TYRINĖJIMAI LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

Reikšmingiausi Lietuvos etnologijos etapai – pirmojo vadovėlio "Lietuvių etnologijos bruožų" (1964 – dalis tyrinėtojų šį leidinį sieja su Etnologijos mokslo gimimu), pirmojo Pabaltijo etnografinio atlaso (1985 m.), pirmosios etnologinių monografijų ir stambių studijų serijos "Lietuvos etnologija" (kuriame publikuoti tik etnologijos darbai; 1996-2002), "Lietuvių etnologijos bibliografijos" (2001 m.), pirmojo etnologijos ir antropologijos žurnalo "Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos" (nuo 2001 m.) sietini su Lietuvos istorijos instituto etnologų veikla. 

Taip pat stambus etnologijos centras yra Vytauto Didžiojo universitete, kur yra Etnologijos ir folkloristikos katedra ir Etnologijos ir folkloristikos tyrimų centras, etnologija kaip disciplina dėstoma Vilniaus (Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra), Vilniaus pedagoginiame (Baltų proistorės katedra), Klaipėdos (yra Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra), Šiaulių (yra Kultūrinės antropologijos centras) universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose. Etnologiniai tyrimai vykdomi Lietuvos nacionaliniame (nuo 1991 m. leidžiamas leidinys "Etnografija"), Lietuvos liaudies buities, Šiaulių "Aušros" (jame leistas 1935-1943 m. didžia galimi etnologijai skirtas leidinys "Gimtasai kraštas"), Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Žemaičių "Alkos" ir kituose muziejuose. Juose sukaupti gausūs etnografijos rinkiniai, leidžiami katalogai, rengiamos ekspedicijos, organizuojamos konferencijos ir seminarai. Taikomosios etnologijos srityje reikšminga Lietuvos liaudies kultūros centro veikla. Nuo 1988 metų jame leidžiamame "Liaudies kultūros" žurnale dominuoja etnologijos tema. Nemažai etnologijai nusipelno ir Lietuvos kraštotyros draugija vykdydama kompleksines ekspedicijas - lauko tyrimus, leisdama lokalines monografijas (didelę dalį jose sudaro etnologijai skirti straipsniai) ir nuo 1992 m. - periodinį leidinį "Mūsų kraštas". Jis savotiškas leidinio "Gimtasai kraštas" ir "Kraštotyros" (leistas 1963 – 1991 m.) tęsėjas. Stambiausias etnologijos mokslui turinčių neįkainojamą vertę lokalinių monografijų leidybos centras šiuo metu tapo "Versmės" leidykla - nuo 1994 m. rengianti ir leidžianti daugiatomę valstybinės Lietuvos tūkstantmečio programos lokalinių monografijų seriją "Lietuvos valsčiai" ir jau parengusi devynias didžiulės apimties knygas. Beveik visi etnologiniai straipsniai parengti šios leidyklos organizuotų lauko tyrimų metu. Taip pat etnologinius tyrimus vykdo ir kitos institucijos. 

Nemažai lietuvių etnologijos baruose nuveikė užsienio lietuviai. Po Antrojo Pasaulinio karo į Vakarus emigravęs Lietuvos akademinis elitas tęsė savo darbus. Emigracijoje labiausiai tirtos sritys buvo liaudies architektūra, apranga, tautodailė ir papročiai. Pastaruosius sistemindamas ir analizuodamas labiausiai nusipelnė Jonas Balys. Jis apsigyvenęs JAV įsteigė "Lietuvių tautosakos leidyklą" ir parengė net aštuonias knygas. Be jų ("Lietuvių kalendorinės šventės", "Vaikystė ir vedybos", "Mirtis ir laidotuvės", "Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai" ir kt.) neįsivaizduojami ir dabartiniai papročių tyrinėjimai. Kaip ir liaudies architektūros be Jurgio Gimbuto (JAV), tautodailės - Antano ir Anastazijos Tamošaičių (Kanada). Taip pat ženklų įnašą į lietuvių etnologiją įnešė ir Gerharto Bauerio (Vokietija), Jono Griniaus, Stasio Ylos, Igno Končiaus, Aleksandro Pakalniškio (visi JAV), Aldonos Vaicekauskienės (Lenkija) ir kitų etnologų darbai.

Minėti šaltiniai

Balys J. Lietuvių kalendorinės šventės: Tautosakinė medžiaga ir aiškinimai. Silver Spring, 1978; II papild. leid.: Balys J. Lietuvių kalendorinės šventės. Vilnius, 1993.
Balys J. Lietuvių liaudies pasaulėjauta. Tikėjimų ir papročių šviesoje. Čikaga, 1966.
Balys J. Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai. Lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring, 1986;
Balys J. Mirtis ir laidotuvės. Lietuvių liaudies tradicijos. Silver Spring, 1981;
Milius V. Lietuvos etninės kultūros tyrinėjimai XX a. antrojoje pusėje: išeivių darbai. Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. 2001. Nr. 1 (10). P. 30-40.
Tamošaitis A. A.Lithuanian sashes. Toronto: Lithuanian folk art institute, 1983.
 
ETNOLOGIJOS MOKSLAS

Etnologija (europietiškosios etnologijos prasme) tyrinėja žmogų ir jo bendro gyvenimo bendruomenėje būdus praeities ir dabarties visuomenėse. Pagrindiniai tyrimų aspektai yra socialiosios materialiosios ir intelektualiosios (nematerialiosios) kultūros reikšmės, šių kultūros formų raiška laiko ar/ir teritorijos perspektyvose, sutelkiant dėmesį į didesnes ar mažesnes socialines sferas (kaimynystę, kaimą, miestą, tautą ir kt.), koncentruojantis ties skirtingomis socialinėmis grupėmis (pvz., amžiaus, lyties, profesijos, religijos, etninės ar kitos grupės pagrindu).

Lietuvoje etnologijos prasme prieškariu vartoti ir “tautotyros”, sovietmečiu - “etnografijos” sąvokos (šiuo metu “etnografija” suvokiama kaip reiškinių aprašymas – duomenų etnologijos mokslui kaupimas). Kiek kitaip negu kai kuriuose Vakarų Europos kraštuose į jos sąvoką neįeina folkloristika, kuri Lietuvoje yra atskiras mokslas.

 
ETNOLOGIJA ARUODUOSE

Didžiausias etnologų indėlis į Aruodus yra šiuolaikinio etnologijos mokslo poreikius atitinkančios klasifikacijos sukūrimas ir įdiegimas informacinėje sistemoje. Lietuvos etnologijos šaltinių klasifikacija parengta remiantis Lietuvoje atliktais teminiais kultūros skirstymais, kurie buvo pateikiami K. Griniaus, P. Būtėno, J. Balio etnografinių šaltinių rinkimo programose, etnologijos mokslą apibendrinančiuose Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Suomijos leidiniuose, Vokietijoje ir Lietuvoje leistose etnologijos bibliografijose. Labai svarbus šaltinis rengiant šią klasifikaciją buvo George’o Peterio Murdocko iniciatyva parengta antropologinė kultūros sričių klasifikacija, skirta skirtingų kultūrų palyginimams.

Etnologijos klasifikacija sudaro Terminų tezauro etnologijos šaką (iš viso 200 terminų ir jų straipsnių). Klasifikacija susideda iš 16 kultūros sričių. Kiekviena sritis skaidoma smulkiau, todėl vienas reiškinys gali būti priskiriamas ir kelioms kultūros sritims ar jų sudėtinėms dalims.

Vaizdo ir garso archyve etnologiją reprezentuoja keletas rinkinių, sudarytų iš IIES fototekos kolekcijų: Kūdikystė ir vaikystė, Etninės grupės, Sūpuoklių nuotraukos, Kalendorinių papročių nuotraukos ir kt. Vizualiniai etnologijos duomenys taip pat figūruoja Aruodų duomenų rinkinyje Žirgas lietuvių etninėje kultūroje. Į Vaizdo ir garso archyvą įkėlus Šiaulių kraštotyros draugijos žurnalo Gimtasai kraštas iliustracijas Aruodai pasipildė labai gausia etnografinių daiktų piešinių, brėžinių ir nuotraukų kolekcija.

Etnologų darbo rezultatas Personalijų banke – 28 su etnologija susijusių asmenų, tarp jų Angelės Vyšniauskaitės, Vacio Miliaus, Juozo Baldžiaus ir kitų etnologų biografijos.

 
 
 
© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas 2003 - 2007