2007–2009 metais buvo sukurta Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazė, kurioje skelbiami Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomi 1907 m. įkurtos Lietuvių mokslo draugijos rinkiniai. Tai – 1330 LMD antspaudu paženklintų XIX a. ir XX a. pradžios tautosakos rinkinių. Šiuo metu per internetą prieinama daugiau kaip 300 LMD kolekcijos rankraščių.

Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazę su Aruodais sieja sisteminė partnerystė – bendra asmenų, vietovių, mokslinių terminų ir raktažodžių sistema. LTR duomenų bazė naudoja ir papildo keturių Aruodų saugyklų duomenis: Lituanistikos personalijų banką, Geografijos banką, Terminų tezaurą ir Raktažodžių vardyną.

2008 m. gavus finansinę paramą iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo pradėtas įgyvendinti trejų metų projektas „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka“ (LieTa) www.knygadvaris.lt.

Projektą įgyvendina Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Projekto partneris – Matematikos ir informatikos institutas. Projektui vadovauja hum. m. dr. Jūratė Šlekonytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Sistemos programavimo darbams vadovauja dr. doc. Nerutė Kligienė (Matematikos ir informatikos institutas).

„Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteką“ sudaro XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautosakos tekstai, užrašyti bei surinkti į vieną vietą lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus iniciatyva. Tai – beveik 7000 pasakų, sakmių, padavimų, dainų, raudų, mįslių, tikėjimų ir kitokios tautosakos. Devynios tautosakos knygos buvo paties J. Basanavičiaus išleistos; kita dalis tekstų beveik šimtmetį išgulėjo rankraščiuose, kol žymių tautosakininkų Leonardo Saukos ir Kosto Aleksyno pastangomis buvo sudaryta ir išleista 15 tomų „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka (1993–2004)“:

T. 1: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 1. V., 1993.
T. 2: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 2. V., 1995.
T. 3: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 3. V., 1997.
T. 4: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 4. V., 1998.
T. 5: Lietuviškos pasakos. Kn. 1. V., 2001.
T. 6: Lietuviškos pasakos. Kn. 2. V., 2003.
T. 7: Iš gyvenimo vėlių bei velnių. V., 1998.
T. 8: Ožkabalių pasakos ir sakmės. V., 2001.
T. 9: Ožkabalių dainos. Kn. 1. V., 1998.
T. 10: Ožkabalių dainos. Kn. 2. V., 1998.
T. 11: Įvairi tautosaka iš rinkinių. V., 2002.
T. 12: Juodoji knyga. V., 2004.
T. 13: Levas lietuvių pasakose ir dainose. V., 2003.
T. 14: Raštai. Straipsniai ir studijos. Kn. 1. V., 2003.
T. 15: Raštai. Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų. Kn. 2. V., 2004.

Projekto tikslas – J. Basanavičiaus folklorinį ir mokslinį palikimą perkelti į virtualią erdvę ir padaryti efektyviu folkloristikos ir kultūros tyrimų instrumentu bei visuomenei atviru lietuvių nematerialiosios kultūros paveldo objektu.

2008 m. vykdant projekto veiklą sukurta interneto svetainė www.knygadvaris.lt, į kurią patalpinti suskaitmeninti 1-4 Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos tomų puslapiai.

Aruoduose sukurti trys teminiai duomenų rinkiniai „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 5-7 tomai“, adaptuota 1300 šiuose tomuose esančių folkloro tekstų.

Vartotojas duomenis pasiekti gali dviem būdais: per interneto svetainę www.knygadvaris.lt bei per Aruodus.

Norėdami surasti duomenis Knygadvario svetainėje, viršutiniame meniu pasirinkite eilutę "Paieška bibliotekoje". Atsivėrusiame lange pasirinkite kriterijų ir sistema pateiks ieškomus kūrinius. Aruoduose analogiški duomenys yra pasiekiami paieškos laukelyje pasirinkus kriterijų "Duomenų rinkinys" ir sukonkretinus rinkinius: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 5 tomas, Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 6 tomas, Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 7 tomas.

2008 m. Aruodų informacinėje sistemoje, tęsiant 2007 m. pradėtą šviečiamąjį kultūros paveldo projektą „Padavimuose glūdinti Lietuvos istorija“, toliau pildyta lietuvių ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių ir konfesinių mažumų padavimų su garso įrašais ir nuotraukomis kolekcija.

Šiam projektui kaip ir pernai paramą skyrė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija pagal Lietuvos tūkstantmečio programą. Projektą realizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (projekto vadovė dr. Radvilė Racėnaitė).

Projekto vykdytojų mokslininkų grupė Aruoduose sukurtą teminį duomenų rinkinį „Lietuvos istoriniai padavimai“ šiemet papildė padavimais apie vandens telkinius (upes, ežerus) bei smulkesnius kraštovaizdžio objektus, tokius kaip išskirtiniai akmenys ar riedulių sankaupos, kūlgrindos. Susisteminta ir internetui adaptuota apie 200 vnt. padavimų tekstų, kuriuos papildė apie 50 vnt. padavimų garso įrašų ir beveik 200 vnt. padavimuose minimų objektų nuotraukų.

Vertinga šiais metais suskaitmenintos medžiagos dalis – tai iš Trakų apylinkėse gyvenančių karaimų užrašyti padavimai bei šios etnokonfesinės mažumos gyvenimą atspindinčios nuotraukos ir Neries regioniniame parke iš lenkų kilmės gyventojų užrašyti padavimai.

Teminį duomenų rinkinį „Lietuvos istoriniai padavimai“ galite peržiūrėti naudodami Bendrąją paiešką, eilutėje „Kriterijus“ susiaurindami paiešką iki „Duomenų rinkinys“, o eilutėje „Ieškomas žodis“ pasirinkdami iš atsiskleidžiančio sąrašo rinkinį „Lietuvos istoriniai padavimai“.

Atsidarę Objektų, Garso įrašų ar Vaizdų sąrašus, galėsite peržiūrėti atskirus informacinius vienetus. Objektų sąraše ties padavimo pavadinimu pateikiama trumpa jo anotacija. Norėdami perskaityti visą padavimo tekstą, pasirinkite jį iš Objektų sąrašo, o atsidariusiame Tautosakos objekto aprašo lange ties eilute Turinys spauskite padavimo pavadinimą prie balto apskritimo. Tautosakos objekto aprašo lange taip pat nurodomi su šiuo padavimu susiję Vaizdo ar Garso įrašų duomenys bei kiti apie tą patį istorinį paminklą pasakojantys padavimai. Norėdami sužinoti, kur saugomas atitinkamo padavimo originalas, ties eilute Turinys spauskite padavimo pavadinimą su prierašu „Rankraštinė versija“ prie juodo apskritimo.

2007 m. Aruodus papildė didelė lietuvių padavimų su fotonuotraukomis ir garso įrašais kolekcija. 2007-02-12 Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija pagal Lietuvos tūkstantmečio programą skyrė paramą šviečiamojo kultūros paveldo projekto „Padavimuose glūdinti Lietuvos istorija“ įgyvendinimui. Projektą realizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (projekto vadovė dr. Radvilė Racėnaitė).

Projekto vykdytojų mokslininkų grupė Aruoduose sukūrė teminį duomenų rinkinį „Lietuvos istoriniai padavimai“, kuriame pristatomi su Lietuvos istorijos paminklais susiję padavimai. Susisteminta ir internetui adaptuota per 180 vnt. moksliniais pagrindais atrinktų padavimų apie Lietuvos piliakalnių kilmę, mūrines Lietuvos pilis bei Lietuvos vietovių ir jų pavadinimų kilmę.

Folkloro duomenų rinkinį papildė daugiau nei 100 vnt. padavimuose minimų piliakalnių nuotraukų ir virš 40 vnt. padavimų garso įrašų.

Teminį duomenų rinkinį „Lietuvos istoriniai padavimai“ galite peržiūrėti naudodami Bendrąją paiešką, eilutėje kriterijus susiaurindami paiešką iki duomenų rinkinys, o eilutėje ieškomas žodis pasirinkdami iš atsiskleidžiančio sąrašo rinkinį „Lietuvos istoriniai padavimai“.

Atsidarę objektų, garso įrašų ar vaizdo duomenų sąrašus, galėsite peržiūrėti atskirus informacinius vienetus. Objektų sąraše ties padavimo pavadinimu pateikiama trumpa jo anotacija. Norėdami perskaityti visą padavimo tekstą, pasirinkite jį iš objektų sąrašo, o atsidariusiame tautosakos objekto aprašo lange ties eilute turinys spauskite padavimo pavadinimą prie pilnaties ženklo(visateksčių duomenų simbolis). Tautosakos objekto aprašo lange taip pat nurodomi su šiuo padavimu susiję vaizdo ar garso įrašų duomenys bei kiti apie tą patį istorinį paminklą pasakojantys padavimai. Norėdami sužinoti, kur saugomas atitinkamo padavimo originalas, ties eilute turinys spauskite padavimo pavadinimą su prierašu rankraštinė versija prie jaunaties ženklo (dalinių duomenų simbolis).

Projektą „Padavimuose glūdinti Lietuvos istorija“ planuojama tęsti ir kitais metais, toliau pildant teminį duomenų rinkinį „Lietuvos istoriniai padavimai“ Aruodų aplinkoje.