Aruoduose pateikiami Lietuvos archeologijos duomenys apie gamtinius ir kultūrinius regionus, archeologines vietas, radinius, jų rekonstrukcijas ir interpretacijas, archeologus-tyrėjus ir kita. Aruodai teikia galimybę formuoti iki šiol dažnai išbarstytų skirtingų kultūros šaltinių rinkinius, todėl archeologija, dalindamasi turimais savo duomenimis, ir pati praturtėja Aruoduose esančiais istorijos, etnologijos, folkloro ir kalbos duomenimis.

Aruodų pagrindinėje saugykloje pristatomos:

• archeologinės vietos (jų lokalizacija, chronologija, fiziniai parametrai, mokslinė klasifikacija ir komentarai, tyrimų rezultatų turinys, ryšys su kitais paveldo objektais ir kt.), pvz., Punios piliakalnis, Kauno pilis;

• archeologiniai kompleksai, pvz., Kernavės, Tauragnų-Taurapilio archeologijos paminklų kompleksai;

• teorinio pobūdžio archeologinės realijos, pvz., indoeuropiečiai.

Dauguma duomenų atrinkti ir pateikti naudojant publikuotus šaltinius, nors pasitelkta ir rankraštinių šaltinių. Galimybę Aruoduose pristatyti originalią archeologinę dokumentaciją – archeologinių tyrimų ataskaitas – iliustruoja 2000 m. tyrinėto IV–V a. Santakos pilkapio 1 (Vilniaus r.) tyrimų ataskaita (archeologijos objektas Santakos pilkapynas).

Aruodų pagrindinėje saugykloje jau yra pateikta virš 300 archeologijos srities įrašų.

Archeologijai nepaprastai svarbus Vaizdo ir garso archyvas, kuriame saugomi archeologinių tyrimų brėžiniai, fotonuotraukos ir kt. Į šį archyvą pateko leidinių „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ (1966–2003) bei prof. J. Puzino studijos „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys“ (1938 m.) iliustracijos (iš viso apie 600 vaizdų). Jos nuo šiol lengvai prieinamos ir nesunkiai randamos pasinaudojant Aruodų bendrąja paieška.

Projekto metu sukurta Terminų tezauro archeologijos terminų šaka, apimanti apie 2000 terminų; iš jų apie 400 yra aprašyti atskirais straipsniais. Tai galima laikyti svarbiu žingsniu siekiant archeologijos mokslo objekto apibrėžimo ir aukštesnio standartizacijos lygmens.

Personalijų banke yra nurodyta daug Lietuvos archeologijai nusipelniusių asmenų pavardžių. Išsamiai aprašyta keturiasdešimt penkių Lietuvos archeologijai nusipelniusių asmenų veikla.

Bibliografijos kataloge pradėta kaupti Lietuvos archeologijos bibliografija: leidinių, straipsnių, iliustracijų įrašai. Aprašyti visi leidinio Lietuvos archeologija (1979–2005) tomai ir straipsniai, bendras archeologijos srities įrašų skaičius siekia 500.

Aruodai teikia puikias šiuolaikines galimybes skleisti klasifikuotą bei skaitmenine metakalba aprašytą profesinę tekstinę, vaizdinę ir garsinę archeologinę informaciją.