Naratyviniai

Kronikos

Metraščiai

Istorijos (Historia) 

Kelionių aprašymai 

Korespondencija

Memuarai 

Hagiografija

Publicistika

Proginė literatūra

Įvairenybės

Dokumentiniai

Įstatymdavystės paminklai 

Teismų bylos

Privilegijos

Administraciniai aktai

Vizitacijos

Inventoriai

Instrukcijos

Įvairenybės

Ikonografiniai

Tapyba

Grafika

Herbai

Antspaudai

Rašytinius istorijos šaltinius suskirstėme į naratyvinius ir dokumentinius. Tai pats bendriausias rašytinių istorijos šaltinių skirstymas. Antroje grafoje pateikiami jau smulkesni kiekvienos šaltinių rūšies tipai. Trečioje grafoje bus jau konkretūs tekstai: stambių šaltinių (pvz. kronikų) ištraukos arba pilni ar beveik pilni tekstai (pvz. žemėlapių komentarų, administracinių aktų). Atsižvelgiant į vieną pagrindinių RaSos projekto tikslų – tautinio identiteto išsaugojimą globalizacijos sąlygomis – stengsimės iš gausių ir dažniausiai ne lietuvių kalba surašytų (XIII-XVIII a. pabaigos) šaltinių išrinkti tą lituanistinę medžiagą, kuri reprezentuoja lietuvius, įvairias jų gyvenimo ir kultūros sritis. Toks apsiribojimas, be abejo, sumažins pateikiamos medžiagos apimtį, bet ne jos paieškos apimtis.

Dėl rašto kultūros plitimo Lietuvoje ypatybių vertingiausi ankstyvosios Lietuvos istorijos šaltiniai surašyti ne lietuvių kalba ir reprezentuoja kitos visuomenės požiūrį į lietuvius ar Lietuvą (siaurąja prasme). Žvilgsnis iš šalies neretai yra vienintelis šviesos spindulys skrodžiantis “tamsiuosius” Lietuvos istorijos amžius (XIII-XIV a.), tačiau net ir vėlesniais amžiais jis išlaiko žavesį, nes jame galime pamatyti, kaip atrodė Lietuva ar lietuviai kaimynų akyse. Naratyvinių šaltinių grupėje nemažą dalį užims būtent tokie lietuvių ir Lietuvos apibūdinimai. Šioje grupėje taip pat bus šaltinių, kurie tiesiogiai liudija lietuvių ar Lietuvos kultūrą. Tačiau būtent dokumentinių šaltinių grupėje tokie liudijimai sudarys daugumą. Tikimės, kad ji leis susidaryti vaizdą apie XVI-XVIII a. Lietuvos “gyvenimo kokybę”.