Archeologijos objektas "Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika" >> "Laidosena Katedroje archeologijos duomenimis"

Archeologija


PAVADINIMAS: Laidosena Katedroje archeologijos duomenimis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Katedros požemiai pagal pirminę paskirtį ilgą laiką tarnavo kaip amžino poilsio vieta. Požemiuose laidota ilgą laiką, o tai leidžia pasekti kaip keitėsi laidojimo tradicijos.
Vieni mirusieji laidoti paprasčiausiai karstą įleidžiant į duobę, iškastą po išardytomis grindimis, kurios per laidojimo apeigas buvo užpilamos žemėmis, o grindys atstatomos. Seniausių tokių kapų rasta 3,3 m gylyje, tarp jų ir palaikai skobtiniame karste, kurio apačia nesupuvo, nes visą laiką mirko vandenyje.
Kitos kapavietės – tai nedidelės vienam asmeniui skirtos kriptos. Tokiai kriptai iškastoje kapo duobėje buvo išmūrijamas pusės plytos storio, 2,1–2,2 m ilgio ir apie 0,9–1 m pločio aptvaras, kuriame pastatomas karstas ir užpilamas žemėmis. Dalis tokių kriptų buvo dengtos cilindriniais skliautais, taigi karstai neužpilti žemėmis. Yra keletas nedidelių kriptų, skirtų dviem ar net trim karstams.
Kapai nevienodame gylyje: seniausieji aptikti net 3–3,5 m gylyje nuo dabartinių grindų lygio. Vėlesni, datuojami 16–17 a., jau 2–2,5 m gylyje. Kai kurios atkastos kriptos jau anksčiau kažkieno buvo atidarytos. Visų palaidotųjų galvos atgręžtos į V. Įkapės – itin retas radinys. Puošnesnių įkapių aptikta poroje nedidelių kriptų po Š navos grindimis.
Prie buvusių Kęsgailų I koplyčios 1,34 m pločio kriptoje rasti du sunykę karstai su dviejų mirusiųjų palaikais. Mirusieji palaidoti aukštielninki, galvomis į V. Ant jų užpilta negesintų kalkių, kurios beveik visai suardė kaukoles ir kitus kaulus. Kiek geriau išlikę tik galūnių kaulai. Šioje kriptoje palaidota apie 17 metų vaikinas ir apie 50 metų moteris. Prie moters palaikų rasta sunykusio audinio ir du žalvariniai 10 cm ilgio ir 2,1 cm skersmens smeigtukai ažūrinėmis paauksuotomis galvutėmis. (vienas prie krūtinės, kitas prie kojų). Panašu, kad karstas buvo išklotas šilkiniu audiniu. Karsto antvože virš mirusios veido buvo stiklo langelis. Prie vaikino įkapių nerasta. Abu mirusieji palaidoti 17 a.
Š navoje priešais Valavičių (senąją Karalių) koplyčią po grindimis rasta 1 m pločio, 2,6 m ilgio ir apie 2 m aukščio patalpa, kurioje žmonių palaikų nerasta. Tinko skiediniu užglaistytos R sienelės paviršiuje aptiktas nedidelės kriptos kontūras. Atidarius šią kriptą, rasti moters palaikai. Ji palaidota dvigubame mediniame karste, apvyniotame kelias sluoksniai impregnuoto audinio. Mirusioji apvilkta ilgu puošniu rudu aksominiu apsiaustu, kurio rankovės ties alkūnėmis prakirptos, ties pečiais pūstos. Tokia mada vyravo Renesanso epochoje. Ant galvos uždėta aksominė kepuraitė, kurią puošė juodo stiklo karoliukais išsiuvinėti grifai ir dvigalviai ereliai. Ant dešiniosios rankos bevardžio piršto užmautas juostinis ornamentuotas auksinis žiedas. Karsto dugne pripilta balto smulkaus smėlio, toks pat smėlis ir plono šilko pagalvėlėje po mirusiosios galva. Ant palaikų užpilta negesintų kalkių, kurios visiškai suardė griaučius. Karsto antvože ties mirusiosios galva buvo 16x12,5 cm langelis. Stiklo pakraščiais įrėžtas spiralėmis puoštas rėmelis. Kaip nustatyta, kriptoje palaidota jauna, maždaug 25 m. moteris. Sprendžiant iš drabužių fasono, taip pat kriptos plytų dydžio, mirusioji palaidota 16 a. pabaigoje – 17 a. pradžioje.
P navoje prie ketvirtojo pilioriaus bazės esančioje kriptoje, be palyginti gerai išsilaikiusių mediniame karste 30–35 metų vyro palaikų, rasti dar keturių mirusiųjų palaikai, išmėtyti po visą kriptą. Dalis jų sukrauta ant karsto. Kada kapavietė išardyta ir kaip kelių mirusiųjų palaikai pateko į vienam kapui išmūrytą 0,7 m pločio kriptą, neaišku. Vidurinėje navoje irgi rasti kelių žmonių palaikai be įkapių.
Katedros požemiuose yra ir didesnių kriptų. Tyrėjų datuojamoje 13–14 a. katedroje iki šiol aptiktos dviejų tokių kriptų liekanos, o vėlesnėje 15 a. Katedroje, net 20 (kartu su mauzoliejumi po Šv. Kazimiero koplyčia).
Pirmoji iš šių kriptų, įeinant į požemių ekspoziciją, yra vidurinė. Ji išmūryta 17 a. pirmoje pusėje, iki 1931 m. turėjo vienintelį įėjimą Š sienoje. Kripta dengta cilindriniu skliautu, jos R siena glaudžiasi prie pirmosios Katedros R sienos liekanų. Maždaug šitoje vietoje, palei kriptos R sieną, manoma, 13–14 a. stovėjo katedros didysis altorius, o vėlesnėje, 15 a. statytoje Katedroje iki pat 17 a. vidurio karų čia buvo Šv. Kryžiaus, arba Vytauto, altorius.
1970 m. šios kriptos ŠR kampe po plytų grindimis rasta mūrinio aptvaro liekanų. Aptvaras iš vidaus buvo 2,2 m. ilgio ir 0,9 m pločio, taigi skirtas vieno asmens kapui; R galu jis buvo priglaustas prie seniausiosios Katedros R sienos. 17 a. pirmoje pusėje, įrengiant viduriniąją kriptą, mirusiojo griaučiai buvo iškelti, o aptvaro viršus išardytas. Ant aptvaro grindų (jos išlikusios) 1970 m. rastas aukso žiedas su didele perlo akimi. Perlą prilaikė įtvaras, išpuoštas gotikinės heraldinės lelijos pyne. Žiedo stilistiniai bruožai rodo, kad jis nukaltas 15 a. Ar žiedas priklausė šioje kriptoje palaidotam asmeniui, ar ant kriptos grindų atsidūrė vėliau, ją išardžius, nepavyko nustatyti.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Napalys Kitkauskas

FIKSAVIMO METAI: -

FIKSAVIMO AMŽIUS: 20

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

©: Sukūrimas Napalys Kitkauskas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal