Archeologijos objektas "Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika" >> "Paveikslų galerija"

Archeologija


PAVADINIMAS: Paveikslų galerija

DUOMENŲ TIPAS: santrauka

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Kaip daugelis sakralinių-architektūrinių objektų Arkikatedra Bazilika 1949 m. sovietų okupacinės valdžios buvo uždaryta. Dar 1940 m., pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu, ieškant „praktinių“ pritaikymo galimybių, iš Maskvos atvykusi architektų grupė siūlė Arkikatedroje įrengti garažą ar mechanines dirbtuves, tačiau tokių drastiškų veiksmų imtis nesiryžta. Kilus visuomenės nepasitenkinimui, valdžia buvo priversta katedrą jei negrąžinti tikintiesiems, tai bent jau palyginti anksti – 1955-1956 m. perduoti ją Lietuvos TSR Dailės muziejui, įkuriant joje Paveikslų galeriją. Pastato vidus ir išorė buvo perdažyti, įvestas centrinis šildymas. 1973-1974 m. įrengta kondicionuoto oro sistema, palaikanti patalpos viduje pastovų temperatūros ir drėgmės režimą. Ilgą laiką Paveikslų galerijos lankytojai galėjo susipažinti su dviem ekspozicijomis – Lietuvos (16–20 a.) ir Vakarų Europos (15–19 a. pradžia) dailės kūriniais. Lietuvos dailė eksponuota šoninėse navose. Eksponuoti renesanso tapybos darbai, daugiausiai portretai, taip pat šiek tiek baroko dailės kūrinių: pvz., P. Dankerso, M. A. Palionio, S. Čechovičiaus darbai. Daugiausiai rodyta Vilniaus meno atstovų kūrinių iš 18 a. pabaigos – 19 a. pradžios. Tai P. Smuglevičiaus, J. Oleškevičiaus, J. Damelio, J. Rustemo, K. Rusecko, V. Smakausko, V. Neveravičiaus, V. Dmochovskio ir kitų autorių paveikslai. Buvo pristatinėjami ir 19 a. antrosios pusės – XX a. pradžios dailininkų darbai (V. Slendzinsko, A. Riomerio, E. Riomerio, K. Alchimovičiaus, H. Dmochovskio, M. E. Andriolio ir kt.). Vakarų Europos dailė eksponuota centrinėje navoje. Tai italų, flamandų, olandų, ispanų, vokiečių, anglų ir prancūzų 15–19 a. dailininkų kūriniai. Be tapybos darbų, čia būta grafikos, skulptūros bei taikomosios – dekoratyvinės dailės kūrinių, kurie atstovavo atskiroms Vakarų Europos dailės mokykloms. Buvo pristatinėjama ir dalis Katedros turto – gobelenai. Vilniaus katedrai daugiausiai gobelenų 1666 m. testamentu padovanojo Kazimieras Leonas Sapiega. Jais iškilmių metu būdavo puošiamos Katedros sienos ir pilioriai.
Vėliau katedroje pradėta rengti vargonų koncertus.
Dar 1801 m. pastatytos trys skulptoriaus ir architekto Kazimiero Jelskio skulptūros (šv. Stanislovas, šv. Elena ir šv. Kazimieras) 1950 m. buvo nugriautos ir sunaikintos. Kaip bebūtų, „atsižvelgiant į pastato architektūrinę meninę, istorinę ir visuomeninę (aut. past.: anaiptol ne religinę) reikšmę, buvusi Vilniaus katedra įtraukta į sąjunginės reikšmės architektūros paminklų sąrašą“. Pastato paskirtis tuo metu buvo – „pasitelkus įvairius menus – architektūrą, dailę ir muziką – tenkinti kultūrinius ir meninius tarybinių žmonių poreikius“. Įdomu tai, kad 1956 m. buvo atsiradusi galimybė Vilniaus Arkikatedrą grąžinti Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, tačiau viską nulėmė kategoriškas negatyvus Lietuvos TSR vadovų nusistatymas Lietuvos Katalikų Bažnyčios, „kaip nacionalistinių ir antisovietinių elementų atramos“, atžvilgiu. Ypač neperkalbamas čia buvo LKP pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kategoriškai atsisakęs grąžinti Arkikatedrą tikintiesiems. Prarastosios Arkikatedros funkcijas atliko šv. Teresės bažnyčia, tačiau norint ją pašventinti bei tituluoti Arkikatedra reikėjo paties popiežiaus sutikimo, kurio, savaime suprantama, nebuvo. Tikintiesiems Arkikatedra, iš visų nusavintų religinių pastatų, grąžinta pirmoji: 1988 m., specialiu Lietuvos TSR Ministrų tarybos potvarkiu.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Napalys Kitkauskas Arūnas Streikus

FIKSAVIMO METAI: 1976-

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 49-51

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 47

©: Sukūrimas Napalys Kitkauskas

©: Sukūrimas Arūnas Streikus

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal