Archeologijos objektas "Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika" >> "1969–1976 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1969–1976 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Praėjus maždaug 20–23 metams po lenkmečiu atliktų Katedros tvirtinimo darbų, pastato sienose vėl pastebėti įtrūkimai. Tuomet iškilus būtinybei atlikti pastato pamatų bei grunto, ant kurio stovi Katedra, tyrimus, 1969 m. buvo sudaryta Katedros tyrimų programa, pagal kurią numatyta iškasti 15 perkasų šalia pastato pamatų išorinėje bei vidinėje Katedros pusėje (t. y. rūsiuose). 1969 m. prasidėjo požemiuose esančių kriptų kasinėjimai, kurie, koreguojant programą, užsitęsė iki 1976 metų.
1969–1970 m. tyrimo darbams vadovavo dr. N. Kitkauskas, kuris atliko perkasų ir radinių apmatavimus bei brėžinius, taip pat atkastų mūrų tyrimus. Archeologinę priežiūrą vykdė J. Racevičienė ir N. Banikonienė. Tačiau atidengus 7 perkasas, darbą teko nutraukti dėl tuo metu iškilusių finansinių problemų ir mokslinių diskusijų. Didžiąją dalį atkastų radinių sudarė statybinių medžiagų – plytgalių ir skiedinio – liekanos. Įdomesnių radinių negausu – rasta 1 t-mečiui būdingos lipdytinės keramikos kruoplėtu bei grublėtu paviršiumi, profiliuota plyta, o taip pat auksinis su perlo akele žiedas, datuojamas 15–16 a. Konkrečių išvadų apie Katedros statybų etapus nebuvo padaryta, tačiau tyrimo tikslas buvo pasiektas – sužinotas pamatų, įžemio gylis, grunto charakteristika bei kita svarbi informacija, susijusi su Katedros tvirtinimo darbais.
Išsprendus materialinės bazės problemas ir praplėtus tyrimo programą iki 1974 m. Katedros rūsiuose buvo iškasta 20 perkasų ir padaryta 10 zondažų, o per 1974, 1976 metus ištirta dar 18 perkasų.
Pagrindinis perkasų atidengimo tikslas vėlgi buvo susijęs su pamatų ir grunto tyrimais, nors šalia derinti ir mokslinių tyrimų interesai. Atlikdami katedros statybų etapų raidos mokslinius tyrimus tyrinėtojai surado senojo kvadratinio pastato su presbiterija pamatus. Šio pastato viduje 2,6–2,75 m gylyje surastos glazūruotų plytelių grindys. Po dešiniąja P nava aptikta greičiausiai 15 a. mūrų liekanų. Pirminiame paviršiuje vėl rasta 1 t-mečiui būdingos lipdytinės keramikos kruoplėtu bei grublėtu paviršiumi.
Tyrimų metu atkasti radiniai, kaip ir prieš tai vykusiuose kasinėjimuose buvo statybinio pobūdžio: plytgaliai, skiedinio gabalai, čerpių nuolaužos ir pan.
Šalia archeologinių ir architektūrinių tyrimų 1977 m. buvo atlikti Katedros mūro skiedinių ir tinko analizė. Paaiškėjo, kad senojo pastato presbiterijos skiedinys skiriasi nuo kvadratinio pastato mūro skiedinio. Tačiau pagal skiedinių rišamąją medžiagą nustatyta, jog presbiterijos skiedinys artimas kvadratinio pastato mūro skiediniui.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Irena Jučienė Napalys Kitkauskas

FIKSAVIMO METAI: 1976-1981

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SAUGOMA:
LIIR (Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas) | F.1, Nr. 1062

©: Sukūrimas Napalys Kitkauskas

©: Sukūrimas Irena Jučienė

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal