Archeologijos objektas "Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika" >> "Pagonių šventykla archeologiniais duomenimis"

Archeologija


PAVADINIMAS: Pagonių šventykla archeologiniais duomenimis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Archeologiniai ir architektūriniai tyrimai patvirtino rašytinių šaltinių žinias apie tai, kad Vilniaus katedra, 1387 m. įvedant krikščionybę buvo pastatyta ant senesnių pamatų ankstyvesnio mūrinio pastato vietoje. Tas pastatas, kaip ir 1387 m. katedra, manoma, buvo katalikų bažnyčia. Prie Š jos sienos, iš vidaus pusės primūryti dveji virš pusantro metro pločio laiptai, kurių P dalis sugriausta statant dabartinės katedros kolonų pamatus. Tie laiptai 13 a. vedė prie kvadratinio pastato Š kolonų ir užėmė visą Š navos plotį. Aišku, kad bažnyčioje tokie laiptai nereikalingi ir jų nebūna.
Chronologiškai laiptai yra vėlesni už pirmąją katedrą, bet ankstesni už 1387 m. statytąją. Vadinasi, jie statyti po Mindaugo mirties. Yra žinoma, kad Mindaugo krikščionybė užgeso kartu su pačiu Mindaugu. Po jo mirties vėl buvo atgaivinta pagonybė, kuri išgyveno dar daugiau nei 120 metų. Mindaugo pastatyta katedra tapo nebereikalinga ir veikiausiai buvo perdirbta į pagonišką šventovę. Perdirbta, nekeičiant net plano, pritaikant katedros sienas ir kolonas.
Tie pasikeitimai buvo užfiksuoti archeologinių tyrinėjimų metu. Archeologiniai ir architektūriniai tyrimai buvo sugretinti su Rivijaus kronikoje esančiais skaičiais. Pirmieji sugretinimo bandymai parodė, kad tie duomenys nesutampa. Pagal T. Narbutą, pagoniškos šventovės plotis yra 100, ilgis - 150 uolekčių. Tuo tarpu žinoma, kad katedra yra kvadratinė.
Tačiau buvo išsiaiškinta, jog T. Narbuto vadinamo uolekties ilgis yra ne 30, o 22 cm. 14 a. kryžiuočių kelių aprašymuose minimas ilgio vienetas – sprindis. Jis priklauso somatinių matų grupei ir turėtų būti 20–25 cm ilgio. Šioje atkarpoje telpa tie 22 cm, kuriuos Rivijus (ir T. Narbutas) vadina uolektimi.
Uolektį pakeitus sprindžiu, šventovės plotis prilygintas 22 m (100 sprindžių). T. Narbutas šventyklos ilgį nurodo 150 uolekčių (dabar sprindžių) arba 33 metrus. Tačiau matavimai pateikti nuo Neries upės. Šioje pusėje, prie R katedros galo, kaip minėta buvo primūrytos 2 koplyčios, kurių Š sienos sudaro pačios katedros Š sienos tęsinį į R pusę. Š siena tampa ilgesnė visu trečdaliu. Matuojant katedros pamatą kartu su koplyčiomis, jos ilgis beveik tiksliai sutapo su Rivijaus ir T. Narbuto duomenimis.
T. Narbutas dar nurodo pagoniškos šventovės aukuro, prie kurio vedė minėti laiptai, dydį. Jis buvęs kvadratinis, 9 uolekčių dydžio. Tyrimų duomenys parodė, kad tokia situacija tiksliai atitinka laiptų į pirmosios katedros Š kolonas situaciją. Tos kolonos iš tikrųjų buvo kvadratinės 2x2 m dydžio. Šių matmenų nesutapimas neviršija 2 cm. Matyt, kolonų liekanos buvo pritaikytos aukurams (altoriams).
Rivijaus ir T. Narbuto pateiktiems aukščiams patikrinti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai duomenų nedavė. Tačiau ir iš kitų sutampančių matmenų matyti, kad Rivijaus kronikoje ir T. Narbuto raštuose esantys Vilniaus perkūno šventovės aprašymai yra patikimi.
Archeologinių tyrimų duomenys patvirtino ir kai kurių kronikoje minimų apeigų vietų buvimą. Ten rašoma, kad minėti laiptai buvo 12 pakopų, kiekviena pakopa skirta kuriam nors Zodiako ženklui. Pakopų išliko tik dalis – 6. Kita dalis sugriauta statant vėlesnius mūrus. Pagal tą išlikusią dalį apskaičiuota, kad pakopų skaičius 12 – yra patikimas. Dėl zodiako ženklų galima abejoti, bet atkastoji laiptų dalis leistų spėti juos buvus susietus su kalendoriumi, kas trečias laiptas platesnis, o tai sutampa su saulėgrąža (solsticijos ir ekvinokcijos mėnesiai).

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Vytautas Urbanavičius

FIKSAVIMO METAI: 2000

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Publikacija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 19-24

©: Sukūrimas Vytautas Urbanavičius

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal