Archeologijos objektas "Palangos piliakalnis (šventykla), vadinamas Birutės kalnu" >> "Birutės kalno šventykla"

Archeologija


PAVADINIMAS: Birutės kalno šventykla

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1983 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Ant link jūros horizonto (V kryptimi) orientuoto pasagos pavidalo pylimo aikštelės buvo rasta 11 medinių stulpų liekanos, kurie, manoma, buvo išdėstyti neatsitiktinai, tam tikra geometrine tvarka. Šeši stulpai buvo surikiuoti į 16 m skersmens apskritimą, kurio centras buvo aikštelės vidurys, kiti poromis sudarė R aikštelės dalyje buvusios nedidelės stoginės, prigludusios prie pylimo, atramas. Vienas stulpas rastas įkastas šiek tiek atokiau nuo rato ir stoginės. Tai leidžia manyti, kad šis statinys buvo skirtas dangaus šviesulių laidai fiksuoti. Stebėjimai galėjo būti atliekami taip: iš pasirinktos vietos, pažymėtos vienu iš stulpų, žiūrima į besileidžiančios Saulės ar Mėnulio diskus. Laidos jūroje kryptis pažymima kitu stulpu ant pylimo. Stebėjimų patogumui stulpai neturėjo būti aukšti – maždaug žmogaus ūgio, jų viršūnės galėjo būti nusmailintos.
Žiūrint iš tam tikro taško link pasirinkto stulpo buvo galima užfiksuoti net tris kraštines Mėnulio padėtis horizonte, Saulės laidą vasaros saulėgrįžos ir žiemos saulėgrįžos metu bei saulėtekį ir saulėlydį pavasario bei rudens lygiadieniais (kovo 21 d. ir rugsėjo 22 d.).
Įvertinus Saulės ir Mėnulio laidos azimutų sutapimą su stulpų išsidėstymu, galima teigti, kad svarbiausia Birutės kalno šventyklos paskirtis buvo stebėti minėtų dangaus šviesulių judėjimo dėsningumus ir atlikti kalendorinius matavimus.
Paleoastronominis įrenginys gyvavo neilgai – vos keletą dešimtmečių. Matyt, stulpų ratas buvo sudegintas kaip pagoniška kulto vieta po žemaičių krikšto 1413 m.
Vėliau pastatyta krikščioniška koplyčia yra pavadinta šv. Jurgio vardu. Žinoma, kad per Jurgines (balandžio 23 d.) į Palangą suplaukdavo minios žmonių. Tai sutampa su ta diena, kai Saulė leidžiasi į Baltijos jūrą ant kalno buvusio paleoastronominio įrenginio pagrindinės ašies kryptimi.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Libertas Klimka

FIKSAVIMO METAI: 1986

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas Plg. 1991 m. Vytauto Urbanavičiaus videofilmą „Birutės kalno žinyčia” (pasakoja V. Žulkus ir S. Manomaitis).

©: Sukūrimas Libertas Klimka

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal