Archeologijos objektas "Palangos piliakalnis (šventykla), vadinamas Birutės kalnu" >> "Birutės kalno papėdės gyvenvietės pastatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: Birutės kalno papėdės gyvenvietės pastatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
10–14 a. datuojama gyvenvietė aptikta kalno pietinės papėdės pusėje. Ji buvo apie 25 m pločio terasoje tarp kalno šlaito ir jūros paplūdimio. Jos kultūriniai sluoksniai apima maždaug 2000 kv. m plotą. Čia aptikta 17 stulpinių bei rentininių pastatų ir gynybinių įtvirtinimų liekanų. Apatiniame kultūriniame sluoksnyje taip pat rasta aštuonių 0,8–1 m skersmens duobių kontūrai. Jos buvo iki 1,15 m gylio, pusapvaliais dugnais, o kai kurios į apačią platėjančios. Duobėse nieko nerasta, nepastebėta ir organinės medžiagos pėdsakų. Sprendžiant pagal formą, jose galėjo būti laikomos pintinės su maistu. Lietuvoje toks atsargų laikymo būdas žinomas.
Gyvenvietėje rasta: pasaginių segių aguoniniais galais, skandinaviškų strėlių antgalių, verpstelių, peiliukų, gąlastuvų, akmeninių tinklų pasvarų, laivų kniedžių, ietigalių, smulkių gintariukų, lipdytos ir žiestos keramikos, ir kt.
10 a. antrosios pusės – 11 a. pradžios apatiniame kultūriniame sluoksnyje rasta pastatų liekanų. Iš jų 2 pastatai buvo stulpinės konstrukcijos. Vienas – gyvenamasis, kitas – ūkinis. Gyvenamasis namas buvo dviejų patalpų, su prieangiu šiaurės pusėje. Patalpose dar galėjo būti lengvų pertvarėlių. Vakariniame namo gale, atrodo, irgi būta durų ir priemenės. Beveik pačiame didesnės patalpos viduryje rastas ovalus, akmenimis išgrįstas židinys su prieduobe. Namo sienas ir pertvarų vietas žymėjo didesnės ir mažesnės stulpavietės, taip pat tamsesni ruožai sienų vietose. Tarpstulpiai, matyt, buvo užpildyti horizontaliais rąstais. Stogas, matyt, buvo dvišlaitis arba keturšlaitis, dengtas šiaudais ar nendrėmis. Name rasta keramikos, 3 peiliukų geležtės, skandinaviškas lanko strėlės antgalis, akmeninis tinklo pasvaras.
3 m į Š nuo šio namo rasta neįprasto penkiakampio ūkinio pastatėlio pėdsakų. Jo kampus ženklino stulpavietės, sienas – kuolavietės; gali būti, kad sienos buvo išpintos žabais. ŠR sienoje buvusi 0,7–0,8 m pločio anga. Pastatas galėjo būti dengtas aukštu daugiašlaičiu stogu. Labai tikėtina, kad pastate buvusi karčių perdanga, sudariusi pastogę. Tai greičiausiai tvartelis ar daržinė, jame aptiktos tik kelios smulkios puodų šukės.
Viršutinis kultūrinis sluoksnis susidarė nuo 13 a. paskutiniojo ketvirčio iki 14 a. paskutinių dešimtmečių. Apatinėje jo dalyje buvo ir stulpinių, ir rentininių pastatų liekanų, viršutinėje – tik rentininių. Vienas iš pastatų buvo rentininis, stačiakampio formos ir gerokai didesnis už kitus. Jo gale, ŠV kampe buvo apie 2 m pločio kiek išsikišęs prieangis, viduje pereinantis į priemenę. Šio namo suanglėjęs apatinis vainikas gulėjo 0,3–0,4 m gylio griovelyje ant nedidelių akmenukų klojinio – savotiško pamato. Neaukštos sienos buvo drėbtos moliu. Daug perdegusio molio su rąstų atspaudais V sienos vietoje rodytų, kad namo galai buvo rentininiai iki pat viršaus, t.y. stogas dvišlaitis. Stulpų eilės palei šonines sienas prilaikė rentinį iš vidaus ir kartu su vidurinės dalies greta krosnies bei priemenės stulpais rėmė dvišlaičio stogo išilgines lotas, kurių galai buvo įkirsti į galinės sienos rentinį. Tokios konstrukcijos pastatų stogas turėjo būti neaukštas, be pastogės. Pastate rastas molio gabalų su atspaudais sluoksnis rodo, kad stogas buvo dengtas lentomis arba tašais ir plūktas moliu. Namo asla buvo iš smėlio ir molio. Pastate aptikta ir kupolinės krosnies liekanos. Priemenė namo ŠV kampe galėjo būti perdengta kartimis ir naudojama ūkio reikalams bei podėliui – čia rasta 4 didelių puodų šukių, verpstelių, peiliukų. Kai kurie prastai degto molio pasvarai rodo, kad čia galėjo stovėti ir vertikalios audimo staklės.
Kultūrinio sluoksnio vidurinėje dalyje aptiktos 8 beveik to paties laikotarpio rentinių vienos ir dviejų patalpų pastatų liekanų. Geriau išlikęs ir atidengtas tik vienas pastatas. Jis beveik kvadratinis, orientuotas tiksliai pagal pasaulio šalis. Įėjimo vieta nenustatyta, spėjama, kad ji buvo V gale. Sienos drėbtos moliu, stogas – nendrinis arba šiaudinis, asla plūkta iš molio. Per 1 m nuo rytinės sienos, ties jos viduriu, stovėjo maždaug 1 m skersmens plūkta molio krosnis. Namo inventorių sudarė keramika, verpstelė, peiliukas, 3 gąlastuvėliai, 2 akmeniniai tinklų pasvarai, laivų kniedės, smulkūs gintariukai, ietigalis.
Pačiame sluoksnio paviršiuje rasta dar 4 rentininių namų liekanų. Vienas namas buvo apie 22,5 kv.m dydžio ir, atrodo PV kampe, turėjo 1x2,5 m prieangį. Namo sienas žymėjo tamsesnė žemė su degėsiais ir nedideli akmenys dėmėse, sudariusiose lyg ir 0,3–0,4 m pločio juostas – matyt, primityvų pamatėlį. Viduj buvo molio asla ir apie 1 m skersmens molio krosnis ties rytinės sienos viduriu.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Vladas Žulkus

FIKSAVIMO METAI: 1989

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

SAUGOMA:

©: Sukūrimas Vladas Žulkus

©: Išleidimas Leidykla „Mokslas“

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal