Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "1992-1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1992-1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
1992-1993 m. ištirtas 10660 kv. m plotas, atidengti 322 griautiniai, 226 degintiniai žmonių kapai, 120 žirgų palaidojimų. Tyrimai vykdyti trijuose kapinyno masyvuose, kuriuos vieną nuo kito skiria 120-250 m pločio tarpai.

Senojo ir viduriniojo geležies aamžiaus kapai:
Ankstyviausieji senojo geležies amžiaus kapai aptikti pagrindiniame kapinyno masyve. Ankstyviausieji iš jų priskiriami B2/C1-C2 periodo pradžiai (150-250 m.).
Senajame geležies amžiuje mirusieji laidoti įvairaus dydžio bei gylio, stačiakampio formos užapvalintais kampais duobėse. Ankstyvajame laikotarpyje vyrų kūnai guldyti galvomis į ŠV, moterų - į PR. Vėliau kūnų orientavimo tvarkos taip griežtai nesilaikoma. Dalies kapaviečių sampiluose aptikta degėsių, kapų duobių dugnuose - akmenų. Visa tai būdinga Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūrai.
Dar 1991 m. pastebėta, kad kai kurių senojo geležies amžiumi datuojamų kapaviečių įrangoje naudotas molis. 1992-1993 m. tyrimai tai patvirtino. Net 22 kapavietėse greta palaikų aptikta 2-3 cm pločio ir panašaus storio molio juostelių ar jų fragmentų, molio gabalų mirusiųjų galvūgalyje arba kojūgalyje. Tik 9 kapavietėse rasta datavimui tinkančių įkapių: antkaklės buoželiniais galais, geležiniai II gr. smeigtukai cilindrinėmis galvutėmis, žalvarinės laiptelinės II gr. ir III gr. segės, juostinės plokščio keturkampio pjūvio apyrankės siaurėjančiais galais, pasaginė emale puošta segė, geležinė segė aukštu siauru stačiakampio pjūvio lankeliu, trumpa kojele ir kt. Kaip matome, dauguma radinių yra iš senojo geležies amžiaus antrojo ketvirčio ir tik pavieniai - iš vėlesnio laikotarpio.
1992 m. atidengtuose kapuose 76 ir 110 rasta retų pasaginių segių, puoštų emale.
Verta atskirai paminėti ir moters kape 215 buvusį Veršvų-Veliuonos tipo apgalvį. Jis rastas drauge su dviem trikampio pjūvio juostinėmis apyrankėmis, mėlyno stiklo karoliu bei žalvariniais cilindrėliais.

Senojo geležies amžiaus pabaigoje - viduriniajame geležies amžiuje Marvelės kapinyne supilta keletas pilkapių. Apie tai liudija išlikę akmenų vainikai, jų fragmentai. Šiuose vainikuose rasta griautinių ir degintinių žmonių kapų. Mirusieji puošti žalvarinėmis ir sidabrinėmis šaukštinėmis II gr. antkaklėmis, lankinėmis lenkta kojele ir ilgakojėmis segėmis, lankinėmis segėmis trikampe kojele, skliautakojėmis segėmis, lankinėmis žieduotosiomis segėmis, storagalėmis apyrankėmis ir kt.
Dauguma viduriniojo geležies amžiaus kapų nesietini su akmenų vainikais.
6-7 a. vyrauja biritualizmas. Apie tai liudija tų pačių tipų dirbiniai, aptinkami ir griautiniuose, ir degintiniuose kapuose. 6-7 a. degintiniams kapams būdinga tai, kad į kapavietes supilami stambūs, švarūs kauliukai be angliukų ir degėsių priemaišų.

Vėlyvojo geležies a. kapai:
Viduriniojo geležies amžiaus pabaigoje, apie 8 a., pastebimas mirusiųjų deginimo papročio kitimas. Labiau plinta deginimas. V grupėje surasti kapai skiriami į keletą grupių. PV kampe išsiskiria kapai su akmenų vainikėliais paviršiuje. Dalies kapų vainikų ribojamas plotas išgrįstas nedideliais akmenimis. Vainikėliais yra artimos apskritimui formos, krauti iš smulkių ir vidutinių akmenų, mirusiųjų palaikai suberti kompaktiškai maždaug 0,35 m gylyje. Kaulai išrinkti iš laužavietės, greičiausiai buvo susukti į audinį. Įkapės negausios. Visi kapai orientuoti R–V kryptimi. Greta vainiko, visai paviršiuje ištirtas kario kapas 427, kuriame surastas T tipo dviašmenis kalavijas. Jo ilgis - 87 cm, išlikę du skersiniai, bet, matyt, pamesta buoželė. Greta - pora ietigalių, pasaginė segė daugiakampiais galais. Sprendžiant iš kapų padėties ir įkapių jie datuotini 8 a. pab. - 10 a. Tipologiškai artimi galėtų būti keletas kapų be akmenų vainikų, išsiskiriantys savo įkapėmis. Jos gausios ir vienodos - vytinės antkaklės kūginiais įsmaugtais galais, įvijinės apyrankės, įvijos, grandinėlės. Antkaklės sulaužytos, apyrankės ištiestos ir sulankstytos. Kapai orientuoti R-V kryptimi, palaikai randami kompaktiškomis krūvelėmis, kaulai švarūs. Pagal planigrafiją, šie kapai datuojami 9-10 a. Panašaus laikotarpio yra pagrindiniame masyve surasti kapai 118, 280.
Daugiausia sudegintų mirusiųjų palaidoti nedidelėse ir negiliose duobutėse. Tik nuskutus tamsios žemės sluoksnį su degėsiais, geltonai-rusvai-pilko smėlio aplinkoje kiek išsiskiria tamsesnės su degėsiais žemės ar priesmėlio dėmės. Jos apskritos, ovalios, labai retai artimos stačiakampiui. Ovalios duobės dažniau orientuotos PR-ŠV kryptimi, nors pasitaiko ir į PV-ŠR, P-Š. Kapų duobių dydis įvairus. Jos 0,25-0,8 cm skersmens, dažniausiai negilios, skersiniame pjūvyje netaisyklingo kūgio formos dugnu. Duobių sampilai su degėsiais. Sudegusių kaulų kape dažniausiai nedaug, jie smulkūs, gerai sudegę. Matyti, kad mirusiojo palaikai iš apeiginio laužo buvo sužeriami ir pernešami į laidojimo vietą, nes kapinyno teritorijoje laužavietės nesurasta. Kaulų padėtis duobėje įvairi. Jie randami supilti duobės dugne arba arti jo, kompaktiškoje krūvelėje, kartais - tam tikrame gylyje paskleidžiami didesnėje kapo duobės dalyje. Kaulai dažnai išmėtyti pavieniui visoje duobėje. Apdegusios, aptrupėjusios įkapės randamos dažniausiai tarp kaulų arba kapo sanpilo viršutinėje dalyje. Įkapės negausios - tai vytinių antkaklių kūginias galais fragmentai, įvijinės ir juostinės apyrankės, įvijiniai žiedai išplota vidurine dalimi, įvairiausio dydžio įvijų fragmentai, grandinėlių su skirstikliais gabalai, trapecijos ir rombo formos plokštelės bei apkalai, peiliukai. Rečiau pasitaiko pasaginių segių gyvuliniais, aguoniniais galais, daugiakampėmis galvutėmis, lankinių skliutkojų segių fragmentų, skambalėlių, smeigtukų fragmentų, ypač reti pavieniai gintaro karoliai. Randama buitinių daiktų - diržų sagčių, galąstuvų, verpstukų, adatų. Šie kapai datuojami 7-13 a.
Su minėtais degintiniais kapais sietini žirgų kapai. Žirgai palaidoti negiliai, todėl daugumos kapų duobių pastebėti nepavyko. Paaiškėjo, kad žirgai dažniausiai laidoti po vieną, tik kartais vienoje duobėje laidoti 2-3 žirgai. Kapo duobės nedidelės, 1,2-1,3 m ilgio, 0,55 m pločio - tiek, kad užtektų įsprausti žirgą. Pasturgalis beveik visuomet aukščiau už galvą, kartais net iki 0,5 m. Dauguma žirgų palaidoti kniūbsti, paspaustomis po priekinėmis kojomis galvomis, labai užlaužtais sprandais. Padėtis tarsi rodo, kad nuvaryti žirgai buvo stumiami į nuožulnią duobę. Žirgų kapų duobės buvo orientuotos R-V, PR-ŠV kryptimi, laidota galvomis į V. Keletas žirgų gulėjo ant šono. ŠR krašte surasta kapų grupė, kur prie paviršiaus išmėtyti atskiri žirgų kaulai.
Virš žirgo kai kur randamas degintinis žmogaus kapas. Beveik visi žirgai buvo su žąslais, dalis - su puošniais žalvariniais ar kauliniais laužtukais, balanakilpėmis. Žirgai puošti įvijomis su išplota plokštele, apyuodegiais, skambalėliais, kartais užmautos labai puošnios kamanos (dekoruotos įvairios formos žalvariniais ar sidabriniais apkalais, skambalėliais, sagtelėmis).
Įdomi kapų grupė surasta į P, PV nuo aptartų degintinių kapų. Nedideliame 5x3 m dydžio plote surinkta daugybė sudegusių kaulų ir apie 1500 dirbinių ar jų fragmentų. Viskas buvo sumesta iki 0,7 m gylio įduboje, kurioje susiformavusios sąnašos rodytų čia tam tikru metu buvus apsemtą vandeniu vietą (gal šaltinį). Panašią vietą archeologas V. Urbanavičius yra suradęs Obelių (Ukmergės r.) kapinyne. Čia surinkta papuošalų - įvairių pasaginių segių (vyrauja aguoninias galais), gausu žiedinių-plokščių segių, įvijnių žiedų, įvairiausių įvijų ir grandinių trupinių, apkalų, cilindrinių spynų raktų, vytinių antkaklių dalių, žvangučių, kabučių, apyrankių fragmentų. Nemažai buitinių dalykų - peilių, verpstukų, ylų, adatų, diržų sagčių, galąstuvų fragmentų, skiltuvų, svarstyklių liekanų. Taip pat rasta ginklų - kirvių, įmovinių ietigalių, kalavijų makštų galų apkalų, pentinų fragmentų. Vienoje duobėje buvo suversta apie 40 akmenų. Šiuos kapus reiktų datuoti 12 a. pab. - 14 a.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Apgalvis iš Marvelės kapinyno (Kauno m.) kapo 215
Pasaginės emaliuotos segės iš Marvelės kapinyno (Kauno m.) kapų 76 ir 110

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Audrius Astrauskas Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 1994

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas (Marvelė)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 120-124

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 128-132

©: Sukūrimas Audrius Astrauskas

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal