Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "1994-1995 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1994-1995 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
1994-1995 m. VU ekspedicija tęsė 1991 m. pradėtus Marvelės kapinyno tyrimus.
Buvo ištirtas 5370 kv. m plotas, atidengti 222 senojo geležies amžiaus, 19 viduriniojo geležies amžiaus, 103 vėlyvojo geležies amžiaus žmonių ir 12 žirgų kapai.

Senojo ir viduriniojo geležies a. kapai:
Aptikta dar 18 kapų, kuriuos įrengiant naudotas molis. Dažniausiai (14 kapų) iš molio formuotos sienelės. Prie ketverių palaikų aptikti molio gabalai. Geriausiai išlikusios sienelės, atidengtos kapuose nr. 654 ir 752. Kapo nr. 654 265 cm ilgio, 112-116 cm pločio duobės paviršiuje fiksuotos 230 cm ilgio, 36-40 cm pločio molinio aptvaro kraštinės. Jų sienelių plotis 6 cm, aukštis 3-4 cm. Kapo duobės dugne atidengti sunykę moters griaučiai. Kapo Nr. 752 266 cm ilgio, 90-108 cm pločio duobės dugne atidengtas stačiakampio formos 210 cm ilgio, 47-50 cm pločio molinis aptvaras, juosiantis moters griaučius.
Kapuose su molio konstrukcijomis rasta II gr. laiptelinių segių, statinėlinių smeigtukų, pusiau apskrito pjūvio II gr. ir juostinių plokščio keturkampio pjūvio apyrankių. Pagal šias įkapes kapai skiriami C1-C2 periodams. Tačiau ankstesnių metų tyrinėjimų duomenys rodo, kad molinės konstrukcijos kapų įrangoje naudotos ir vėliau - iki D periodo.
Devyniolikoje senojo bei viduriniojo geležies amžiaus kapų fiksuoti medinių karstų kontūrai. Dauguma karstų buvo lentiniai, trapecijos, kartais "neštuvų" (kapas nr. 914) formos. Tik kape nr. 908 aptiktas 2 m ilgio, 38-40 cm pločio užapvalinto stačiakampio formos kontūras, kurį, matyt, paliko skobtinis karstas. Lentinių karstų plotis dažniausiai apie 40 cm.
Galima spėti, kad karstuose laidojami mirusiųjų kūnai kartais būdavo suvyniojami į audinį. Apie tai byloja kape nr. 625 virš 35-40 metų vyro dešiniojo dilbio kaulų rastas žalvarinis statinėlinis smeigtukas.
1994 m. aptikta pilkapių vainikų, kurie juosė 3 a. kapus. 156 plote, 2,5x2,4 m skersmens akmenų vainiko centrinėje dalyje iškastoje duobėje, palaidota 2-3 metų mergaitė su antkakle, kurios vienas galas baigiasi buožele, o kitas - kūgeliu. 186 plote, 3,2x3,46 m skersmens vainike, 4,5-5,5 metų vaikas palaidotas su II gr. juostinėmis pusapvalio pjūvio apyrankėmis.
Paminėtina dar keletas įkapių. Išsiskiria trigubas kapas nr. 686 1,24 m gylyje nuo žemės paviršiaus išryškėjo 84-90 cm pločio, 2,36 m ilgio užapvalinto stačiakampio formos kapo duobės kontūras. Duobės dugne atidengti sunykę trijų mirusiųjų palaikai. Centre gulėjo 40-45 metų vyro griaučiai. Šonuose gulėję griaučiai visiškai sunykę, likusios tik kaukolės: prie kairiojo peties gulėjo 4-5 m., o prie dešiniojo šlaunikaulio - 2,5-3,5 m. vaikų kaukolės. Kapavietėje rasta III gr. antkaklė kūginiais galais, I gr. lankinė žieduotoji segė, 2 geležiniai lazdeliniai smeigtukai, diržo sagtis ir peilis. Kapas skiriamas C2 periodui.
Taip pat atidengti du kapai, kuriuose prie palaikų rastos papildomos įkapės. Tai labiau būdinga vakarų, ne centrinėje Lietuvoje aptinkamiems kapams.
Plote 176, 240 cm ilgio, 80-90 cm pločio kapo duobės dugne, atidengti sunykę moters griaučiai. mirusiosios kaklas puoštas karolių apvara, I gr. antkakle kūginiais galais; krūtinė - lazdeliniu smeigtuku su grandinėlėmis, skirstikliu ir pusmėnulio formos kabučiais, II gr. laipteline sege; rankos - keturiomis II gr. pusapvalio pjūvio apyrankėmis. Ant kairės rankos piršto užmautas įvijinis žiedas. Galvūgalyje buvo sudėtos papildomos įkapės - trys cilindrėliai, vienas juostinis ir trys įvijiniai žiedai. Kapas skiriamas C1a-C1b periodams.
Plote nr. 127, 2,54 m ilgio, 1,13-1,15 m pločio kapo duobės dugne, atidegti sunykę 20-25 m. moters palaikai su gausiomis įkapėmis (kapas 693). Mirusiosios rankas puošė juostinės trikampio pjūvio apyrankės, ant dešinės rankos pirštų užmauti keturi įvijiniai, o ant kairės - vienas juostinis ir du įvijiniai žiedai. Krūtinę puošė lankinė segė trikampe kojele. Ant segės lankelio užverti du juostiniai žiedai. 8 cm į ŠR nuo kaukolės, 20x13 cm skersmens plotelyje aptiktos, matyt, medinėje dėžutėje buvusios sudėtos papildomos įkapės: apgalvis, gintariniai karoliai, lankinė segė lenkta kojele, žiedai: du juostiniai, įvijinis ir įvijinis nežymiai praplatinta centrine įvija, yla. Šis kapas datuojamas 5 a. pirmąja puse.

Vėlyvojo geležies a. kapai:
Mirusiųjų palaikai laidoti nedidelėse duobutėse, kartais paskleisti paviršiuje, be jokių išorinių požymių laidojimo metu paviršiuje. Duobės dažnai neišsiskiria gelsvai pilkšvame priesmėlyje, kapai randami tik 30-50 cm gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Sudegusių kaulų paprastai - nedaug. Jie arba koncentruojasi 40x20-50x30 cm dydžio krūvelėje, arba paskleisti ovaliniame 60x40-70x100 cm dydžio plote, 10-25 cm, kartais iki 30 cm gylio duobutėse. Duobių pjūviai dažniausiai yra netaisyklingos formos. Kapuose rasta negausių, susilydžiusių įkapių.
P kapinyno pusėje atsiranda palaipsniui intensyvėjantis ištisinis tamsios degėsingos žemės sluoksnis, dengiantis kapus. Šiame sluoksnyje rasta pavienių sudegusių kaulų, susilydžiusių įkapių ar jų dalių. Kapai dažnai išskirti pagal sudegusių kaulų ir įkapių gausą. Visiems kapams būdingos negilios duobės, gausi degėsių priemaiša. Įvairiuose kvadratuose kapų tankumas skirtingas. Vyraujanti kapo duobės orientacija neišsiskyrė. Kapuose randamos būdingos vėlyvajam geležies amžiui įkapės: susilydžiusios lankinių segių dalys, juostinių trikampio pusapvalio, plokščio pjūvio apyrankių, įvijinių žiedų išplatintu priekiu, lazdelinių smeigtukų fragmentai, peiliai ir kt.
Tarp kitų išsiskyrė karių kapai 675 ir 787. Mirusiųjų palaikai supilti kompaktiškose krūvelėse, orientuotose ŠV-PR kryptimi. Kapą 675 iš kraštų ribojo sulenktas vienašmenis kalavijas makštyse ir ietigalis. Tarp sudegusių kaulų rasta apdegusi lankinė segė, sagtis, peilis ir kitas ietigalis po kaulais. Kape 787 3-4 cm sudegusių kaulų sluoksnelį dengė įkapės: sulaužytas ilgas vienašmenis kalavijas, pora ietigalių su siaura rombinio pjūvio plunksna (vienas jų net 54,5 cm ilgio, puoštas skliautuotu raštu). Po jais gulėjo kario apyrankė, pentinas, stipriai apdegusi segė.
Išskirtinis tirtų kapų bruožas - keramika. Tai smulkesnės ar stambesnės sienelių, kartais pakraštėlių šukės. Jos randamos kape arba ištisiniame degėsingos žemės sluoksnyje. Lipdytoji keramika su apžiedimo žymėmis yra pilkos, pilkai rusvos molio masės su gausia grūsto akmens priemaiša. Sienelės petelių ir pilvelio srityje puošiamos ryškiais horizontaliais grioveliais.
Visame tiriamo kapinyno plote randami pavieniai išsimėtę degintiniai kapai. Tai dažniausiai palaikai be įkapių, supilti nežymioje įduboje arba paskleisti paviršiuje.
Atskirą grupę sudaro kolektyviniai (grupiniai) kapai. Jie ištirti degintinių kapų ploto ŠR pakraštyje. Tai duobės, užpiltos tamsia puria priesmėlinga žeme su degėsiais ir suodžiais, kuriose kartu sumaišyti sudegę kaulai, įkapės ir jų smulkios dalelės. Visose duobėse randama daugiau ar mažiau įvairaus dydžio akmenų, kurių dalis apdegę. Keliose duobėse yra pagilinimai. Juose akmenys pakraščiais formuoja žiedus arba sudaro piltuvėlio formos išgrįstą duobutę. Duobės užverstos netolygiai. Apatinėje dalyje rečiau randama dirbinių ir pavienių sudegusių kaulų fragmentų. Duobių viduryje ir viršuje labai gausu smulkiai sudegusių kaulų, piltų kartu su įkapėmis, jų trupiniais ir smulkias degėsiais. Įkapes sudaro įvairios pasaginės segės - daugiakampiais, aguoniniais, cilindriniais, išplatintais ir gyvuliniais galais, rečiau - apyrankės gyvuliniais galais, vytinių antkaklių fragmentai, įvairios formos apkalai, ylos, verpstukai, kalavijų skersiniai, ietigaliai ar jų dalys (šiuose kapuose irgi surastas ietigalis, puoštas skliautuotu raštu). Dviejose duobėse surasti 11 a. Vakarų Europos denarai.
Ištirta 12 žirgų kapų grupė. Žirgai laidoti kniūbsti, galva dažnai palenkta ir guli po krūtine ar priekinėmis kojomis, pasturgalis aukščiau už galvą. Žirgo galva ir kapo duobė orientuota ŠV kryptimi. Kapo duobės kontūrai ovalūs, 105-150x43-70 cm dydžio. Įkapės - dvinaris ir trinariai žąslai, antkaklė, įvijos, žvangučiai, grandinėlės su kabučiais, puoštų apskritais apkalais su iškiliais kūgeliais kamanų fragmentai.
Skirtingose kapinyno vietose surastos duobės. Jos apskritos, apie 15-80 cm skersmens ir 50-100 cm gylio. Jų sienelės beveik vertikaliai stačios, dugnas pusapvalis. Duobės užpiltos rudu maišytu smėliu. Nei medienos pėdsakų, nei deginimo žymių duobėse nepastebėta. Jų paskirtis - neaiški.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Audrius Astrauskas Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 1996

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas (Marvelė)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 93-95

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 99-101

©: Sukūrimas Audrius Astrauskas

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal