Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Ištirtas 2025 kv. m plotas, aptikta 25 vyrų, 18 moterų, 27 vaikų ir 19 nenustatytos lyties mirusiųjų kapų, datuojamų senuoju geležies amžiumi-viduriniojo geležies amžiaus pradžia, 21 vėlyvojo geležies amžiaus (8-12 a.) degintiniai žmonių ir 55 žirgų kapai.

Senojo ir viduriniojo geležies a. kapai:
Vyrų kapai. Pastaraisiais metais rasti 25 vyrų palaikai. Vieno mirusiojo kūnas buvo orientuotas į R, dviejų – į V-PV, dvidešimties – į V-ŠV. Nenustatyta dviejų kūnų orientavimo kryptis. Įrengiant aštuonis kapus naudoti akmenys. Penkių kapų dugne atidengta būdinga centrinės Lietuvos kapams keturių akmenų konstrukcija (2+2). Penkiuose kapuose aptiktos iš molio juostelių suformuoto aptvaro kraštinės, dviejuose – galbūt lentinio karsto kraštinės. Šeši kapai buvo suardyti.
Įkapių nerasta dviejuose kapuose. 20 vyrų palaidota su darbo įrankiais arba ginklais. Aštuoniuose rasti peiliai (po vieną kape), dvylikoje – įmoviniai kirviai (po vieną kape), vienuolikoje – ietigaliai (po vieną kape). Trijuose kapuose rastas vyriškų įkapių komplektas – kirvis, ietis ir peilis; dviejuose – kirvis, ietis; dviejuose – ietis ir peilis ir viename – kirvis ir peilis. Viename kape aptikta galbūt pinceto liekanų, dviejuose – diržų sagčių. Aštuoniolikoje kapų rasta papuošalų. Dviejų vyrų kaklus puošė karoliai. Dvylikoje kapų rasta krūtinės papuošalų – 6 segės ir 9 smeigtukai. Vieno mirusiojo rankas puošė apyrankių pora, dviejų – žiedai.
1996-1997 m. aptikta 18 moterų kapų. Keturių mirusiųjų palaikai buvo nukreipti į ŠR, vienos – į V-PV, trylikos – į R-PR. Septynių kapų įrangai naudoti akmenys, šešių kapų duobių dugnuose aptikta iš molio juostelių formuoto aptvaro kraštinių ar jų fragmentų. Įkapių nerasta dviejuose kapuose.
Aštuonios moterys palaidotos su darbo įrankiais: septynios – su ylomis, viena – su peiliu. Papuošalų rasta trylikoje kapų. Kaklo papuošalai: dviejų moterų kaklus puošė antkaklės, penkių – karolių apvaros. Krūtinės papuošalai: trijų moterų drabužiai buvo susegti segėmis, penkių – smeigtukais. Rankų papuošalai: keturių mirusiųjų rankas puošė devynios apyrankės, trijų – žiedai (po vieną kape).
Taip pat aptikta 27 vaikų ir paauglių kapai. Dviejų mirusiųjų kūnai buvo nukreipti į ŠR, aštuonių – į R-PR, trijų – į PV, aštuonių – į ŠV. Keturių kūnų orientavimo nepavyko nustatyti. Vieno vaiko kūnas buvo guldytas ne ant nugaros, o ant kairiojo šono. Šešių kapų įrangai naudoti akmenys, vieno – molis.
Įkapių nerasta 13 kapų. Nė viename kape nerasta darbo įrankių ar ginklų. Trijų mirusiųjų kaklus puošė karolių apvaros, dviejų – antkaklės. Devynių vaikų drabužiai buvo susegti smeigtukais, vieno – sege. Penkiuose kapuose rastos septynios apyrankės (trijuose – po vieną, dviejuose – po du). Vieno vaiko pirštą puošė žiedas.
Nenustatyta 18 mirusiųjų lytis. Dviejų kapų įrangai naudoti akmenys, vieno – molis. Šeši kapai suardyti. Nė viename kape nerasta įkapių.
Daugumoje kapų rasta po 1-4 daiktus. Įkapių gausumu iš kitų išsiskiria tik vyro kapas 1006 ir moters kapas 982.
Vyro kape rasta lankinė žieduotoji segė, lazdelinis smeigtukas, žiedas ir vyriškų įkapių komplektas – kirvis, peilis ir ietigalis. Moters kape – kaklo apvara iš įvijų ir profiliuotos lazdelės pavidalo kabučių, III gr. laiptelinė segė, ritinis smeigtukas, keturios apyrankės plokščio keturkampio pjūvio lankeliais, juostinis uždaras žiedas ir yla.
Būtina paminėti ir sudeginto mirusiojo kapą 1070. Iš dalies po jau minėtu vyro kapu 1006, 108 cm ilgio, 48 cm pločio kapo duobės dugne, atidengta būdinga centrinės Lietuvos kapams keturių akmenų konstrukcija. Tarp akmenų, 86x17 cm plotelyje, iki 7 cm storio sluoksniu paskleisti stambūs švarūs (be degėsių) sudeginto mirusiojo kauliukai. Dauguma kaukolės fragmentų koncentravosi kapo R dalyje, kojų, mentės kaulų dalys – V dalyje. Nors šiame kape įkapių nerasta, tačiau jo padėtis ir išskirtinė įranga leidžia jį skirti senajam geležies amžiui.

Vėlyvojo geležies a. kapai:
Sudegintų mirusiųjų palaikai laidoti nedidelėse duobutėse arba tiesiog paskleisti buvusiame kapinyno paviršiuje. Pirmo tipo kapų buvo vos keletas, čia 0,2-0,4x0,4-0,7 m ir panašaus dydžio duobutėse, kartu su degėsinga žeme bei įkapėmis ir jų trupiniais, supilti mirusiojo palaikai. Duobių gylis 0,13-0,26 m, dažnai jo neįmanoma nustatyti. Antro tipo kapuose mirusiųjų palaikai pažerti 0,6x0,6-2,3x1,4 m plote, 5-15 cm storio su degėsinga žeme susimaišiusiu sluoksneliu, tame pačiame plote išmėtyti ir įkapių likučiai. Kai kurių kapų paviršiuje rasta vidutinio dydžio akmenų. Dalyje degintinių kapų, prie kai kurių žirgų palaikų, paviršiniame sluoksnyje, rasta keramikos šukių. Paprastai tai lipdytinė ir ant žiedžiamojo rato aplyginta keramika su gausiomis grūsto akmens priemaišomis molio masėje, paviršiuje puošta ryškiais horizontaliais grioveliais. Visi degintiniai kapai dėl negausių ir plačiu vartojimo laikotarpiu pasižyminčių įkapių sunkiai datuojami, jie skirtini 9-12 a.
1996-1997 m. tyrinėta R žirgų kapų grupė. Būdingas žirgo laidojimas - kniūbsčiomis, nedidelėje apie 1,1-1,6x0,45-0,75 (vyrauja 1,4-1,5x0,55-0,6) m dydžio duobutėje. Jis įspraustas nedidelėje duobutėje su po savimi palenktomis kojomis, galva dažniausiai pakišta po krūtine. Ovali duobė ir joje gulintys palaikai orientuojami V-ŠV kryptimi. Paprastai žirgo pasturgalinės dalies kaulai randami aukščiau nei krūtinė ir galva, skirtumas siekia 0,1-0,4 m.
Kitą kapų grupę sudarė išmėtyti paviršiuje palaikai, tai apie 33% tirtų kapų. Kaulai gulėdavo be jokios tvarkos, vyravo galūnių ir galvos kaulai, neretai laužyti, visur pasklidę dantys, galvos kaulų fragmentai. Dažnai buvo sužeriama kelių žirgų palaikai. Kartu su palaikais netvarkingai sumestos ir įkapės. Visi šio tipo kapai koncentravosi tiriamos kapinyno dalies PR pakraštyje.
Dar vienas kapo tipas - žirgo auka. Čia laidota žirgo galva ir priekinės kojos arba tik galva. Jų laidojimo kryptis ta pati kaip ir kitų - V, ŠV. Duobutė paprastai mažesnė - apie 0,7x0,5 m - arba toks kapas randamas greta kito žirgo palaikų (galbūt, jie buvo laidojami kartu).
Žirgų kapai pasižymi gausiomis įkapėmis. Dauguma jų turėjo žąslus su grandimis, kartais su skersinukais. Kai kuriuose kapuose rasta puošnių kamanų likučių - ant odinių dirželių pritvirtinti švino/alavo spurgeliai, paviršiuje dengti sidabro plokštele, dirželių jungtyse įdėtos stambios apskritos dekoruotos sidabro plokštelės; smulkieji apkalėliai įvairių formų - apskriti, stačiakampiai, nusmailinto stačiakampio, panašios į širdutę, V formos; prie kamanų paprastai tvirtina iki 10 žvangučių; kartais puošta dekoruoto sidabro plokštelių kabučiais. Deja, jos labai prastai išlikusios, tad įmanoma tik dalinė jų rekonstrukcija. Kai kuriuose kapuose rasta balnakilpių, apyuodegių, antkaklė, skambalas. Dalis žirgų turėjo paprastesnes kamanas, tai liudija randami žvangučiai, apkalų plokštelių trupiniai ar švino/alavo lydinio birūs trupiniai, lieti kryžiniai apkalai. Daugumos žirgų karčiai puošti 1-4 įvijomis, gan dažnos kapuose įvairių formų sagtys. Kape 139 rastas apie 0,7 m ilgio medinis pagalys su geležinėmis kilpelėmis galuose, įstrižai gulintis virš žirgo palaikų.
Kapinyno pakraštyje aptikta keletas ovalių, taisyklingos formos duobių, užpiltų rudu permaišytu smėliu. Forma liudija, kad jos sąmoningai iškastos, galbūt skirtos kapinyne vykusioms apeigoms, nors jokių degimo nei medienos pėdsakų nepastebėta.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Audrius Astrauskas Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 1998

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas (Marvelė)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 173-175

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 184-187

©: Sukūrimas Audrius Astrauskas

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal