Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "2000 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 2000 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Tyrinėtos kapinyno R ir P dalys, kuriose rasti įvairių laikotarpių kapai. Vėlyvojo geležies amžiaus (9-11 a.) laikotarpio kapai telkėsi kapinyno R pakraštyje, čia tyrinėti ir žirgų kapai. Tuo tarpu kapinyno P pakraštyje tyrinėti vėlyvojo romėniškojo ir tautų kraustymosi laikotarpio kapai (4-6 a.). Tyrimų plotas apėmė 810 kv. m. Jame ištirti 33 griautiniai ir 19 degintinių žmonių (kapinyne 1225 kapai), ir 23 griautiniai žirgų kapai (osteologiškai identifikuoti apie 30-34 palaikai). Bendras žirgų kapų skaičius pasiekė 228, o juose palaidotųjų skaičius siekia apie 290. Ši kapų grupė nebaigta tyrinėti, nes ir degintiniai, ir žirgų kapai tęsiasi toliau į R. P dalyje pasiekta kapinyno riba, kraštiniuose plotuose kapų arba nebuvo, arba jų labai reta.
Visi griautiniai kapai skirtini 4-5 a. laikotarpiui (D-E1 fazėms). Dauguma jų telkiasi dviejuose plotuose, sudarydami lyg dvi nežymiai išsiskiriančias kapų grupes, kuriose mirusieji laidoti įvairiausiomis kryptimis. Kapai nesudaro ankstesnio laikotarpio kapams būdingų eilių. Mirusieji laidoti įvairiame gylyje nuo buvusio laidojimo paviršiaus - 0,2-2 m gylyje. Tad kapų duobių kontūrai vienur gerai matomi, kitur jų nėra nė pėdsako. Griaučiai skirtinguose kapuose labai nevienodai išlikę. Karstų pėdsakų neaptikta, išskyrus kapą 1215. Daliai šiais metais tirtų D-E1 fazės kapų būdingos akmenų konstrukcijos kapuose ar virš kapų. Paprastai randama po du akmenis prie šonų, kartais prie galvos. Kapą 1218 buvusiame kapinyno paviršiuje supo 3,4x3,5 m dydžio akmenų vainikas, greičiausiai buvęs neaukštame pilkapyje (PV ir ŠR jo kraštuose buvusios duobės). Kape palaidotas 40-45 m. vyras, pagal padėtį kapinyne jis datuotinas C3-D faze.
Įvertinant tyrimų rezultatus galima teigti, kad dauguma kapų yra su įkapėmis. Visiškai be įkapių buvo vos 10% kapų. Tai būdinga įvairių laikotarpių kapams ir yra gana neįprasta, nes ankstesnių tyrimų metu žymiai didesnė dalis mirusiųjų buvo laidojama be įkapių. Šiais metais tyrinėtiems kapams būdingos šios įkapės: gana dažnas karolių vėrinys, kuris randamas tiek moterų, tiek vyrų kapuose, didelę dalį sudaro tekintų ir pjaustytų gintaro karolių vėriniai (36% griautinių kapų, gintariniai - 24%), dažnai randamos III gr. lankinės žieduotosios segės; pasitaikė kelios geležinės lankinės segės; moterų kapams būdingos juostinės ir storagalės apyrankės; vyrų kapuose dažnas kirvis, ietigalis, rečiau pasitaiko kovos peilis. Iš kitų išsiskiria kapų grupė - vyro ir moters kapai turtingi įkapėmis, kuriuos supa 4 vaikų kapai. Vyro kape be ginklų - ieties, kirvio, kovos peilio - buvo antkaklė, žieduotoji segė, gintaro karolių, įvijų vėriniai, bent 7 žiedai; moters kape aptikti du gintaro ir stiklo karolių vėriniai, smeigtukai su grandinėle, 6 žiedai, verpstukas, pora juostinių apyrankių, įvijos.
Dalis degintinių kapų tarp griautinių kapų, kurie turėjo panašias įkapes, jie skirtini panašiam laikotarpiui - 5-6 a. Šių kapų palaikai laidoti negiliai nuo paviršiaus, kremuoti kaulai sudaro kompaktiškus telkinius. Jie paskleisti 5-8 cm storio sluoksniu netaisyklingame (kartais artimame stačiakampiui), maždaug 40x18-45x30 cm plotelyje. Paprastai kaulai švarūs, be lauže buvusių angliukų, tačiau poroje šių kapų tarp kaulų įsimaišė medžio anglys. Įkapės neretai sudėtos kremuotų kaulų viršuje arba krašte. Jokių kapo duobių šiems kapams nepastebėta, matyt, laidota negiliai nuo buvusio paviršiaus. Tai patvirtintų ir bendra stratigrafinė kapų ir dabartinio paviršiaus padėtis kapinyne. Palaikai užkasti 0,1-0,25 m gylyje.
Tyrinėjant P dalyje, paaiškėjo, kad čia pasiektas kapinyno kraštas. Įžemį šioje vietoje vėl, kaip ir centrinėje kapinyno dalyje, formavo nežymiai kylantis link paviršiaus smėlis su priemolio tarpsluoksniais. Tokia struktūra neatmetė galimybės rasti kapus ir šioje vietoje.
2000 m. tęsti tyrimai kapinyno R dalyje su gausiais žirgų kapais ir degintinių kapų lauku. Jau ankstesniais metais čia atrastas degėsingas paviršius, kuriame paskleisti mirusiųjų palaikai su įkapių trupiniais. Tai ryškus kapinyno laidojimo paviršius. Šiame paviršiuje buvo aptinkami pavieniai 9-17 a. radiniai (įsimaišė viduramžių keramikos šukės), smulkūs deginti žmonių kaulai, pavieniai žirgų kaulai ir dantys, ar jų grupelės. Šis paviršius R dalyje nežymiai plonėjo ir buvo 5-10 cm storio, o dar toliau į R bei P pusę visai išnyko. Būtent šiame paviršiuje ir buvo atrasta vėlyvojo geležies amžiaus laikotarpio degintinių kapų grupė. Šio paviršiaus P krašte buvo patikti kai kurie žirgų kapai, tačiau didesnė dalis žirgų kapų dar tęsėsi toliau į P pusę. Įžemį šiuose plotuose sudaro rausvai gelsvas priesmėlis, Š dalyje arčiau paviršiaus iškylantys rusvai rausvo kietoko priemolio sluoksniai. Tačiau daug kur įžemio paviršius apardytas laidojant žirgus palyginti giliose duobėse. Čia tyrinėti degintiniai kapai yra visai kito tipo, nei anksčiau aprašyti. Visi degintiniai kapai labai neišraiškingi, paprastai tik kapinyno paviršiuje pažerti palaikai su įkapėmis. Kai kur pastebima ryškesnė negili duobutė, dalis kapų yra sąlyginiai - tiesiog aptiktas gausesnis kremuotų kaulų telkinys. Jie užima artimą apskritimui ar ovalui netaisyklingą plotelį, kuris yra 0,3-1 m skersmens. Kremuotų kaulų randama gausiau, o kartais ir visai nedaug - 20-30 smulkių trupinėlių. Visuose kapuose surastos įkapės; žalvarinių dirbinių dalys ar jų susilydę liekanos.
Žirgų kapai formuoja keletą horizontų, kai kur aptikti net trys vienas virš kito laidoti žirgai, t.y. žirgų griaučiai aptinkami 3-juose skirtinguose horizontuose. Žirgų kapų tirtame plote labai tanku, čia labai sunku tiksliau apibrėžti kapo duobės formą ar dydį. Jie, kaip jau įprasta kapinyne, yra kelių tipų: tai tradiciniai kapai, kur žirgas laidojamas kniūbsčias; žirgo auka, kai laidojama tik kūno dalis; žirgų palaikai išmėtyti nedideliame plotelyje, kai kada keliais sluoksniais. Visi šie kapai randami įvairiame gylyje, atskiri griaučiai sunkiai išskiriami. Viršutinį kapų horizontą formavo kapai, kurių paviršiuje, apibrėžtame plote, išmėtyti arklio palaikai - pavieniai kaulai ir jų dalys, dantys. Po jais buvo dar vienas ar du atskiri horizontai su kapais skirtingame gylyje.
Bendras sluoksnis, kuriame randami žirgų kaulai, kartais siekė iki 1 m storį. Paaukotų žirgų griaučiai tokiu atveju paskleisti keliais sluoksniais, kuriuose randami skirtingų tipų kapai. Tarp šių horizontų paprastai matyti švarios žemės tarpsluoksniai, liudijantys apie nevienalaikį laidojimą. Didžiausią dalį sudaro kapai su paviršiuje išmėtytais palaikais. Tai iki 60% tirtų kapų skaičiaus. gali būti, kad kapai buvo pildomi per kelis kartus, t. y. vienu metu paaukojus žirgą, jo palaikai truputį užberiami žeme, po to aukojamas kitas žirgas, o kartais ir dar vienas. Kartu su arklio palaikais sumetamos ir įkapės - kamanų dalys, sagtys, apkalai, balnakilpės ir kt. šiuose sluoksniuose kaulai paprastai guli be aiškesnės tvarkos, vyrauja galūnių ir galvos kaulai, dantys, neretai aptinkami laužyti kaulai.
Tyrimų metu kaip ir anksčiau atrasta ir įprastu būdu palaidotų žirgų - jie laidojami nedidelėje, siauroje, stačiakampėje duobėje. Žirgo kojos sulenktos po kūnu, galva pakišta po krūtine. Pasturgalinės dalies kaulai randami aukščiau nei krūtinė ir galva.
Kai kuriuose kapuose rastos žirgų aukos - laidota galva ir priekinės kojos. Jų laidojimo kryptis ta pati kaip ir kniūbsčioje padėtyje laidotų žirgų - V, ŠV.
Žirgų kapuose surasta įvairių dirbinių. Nemaža dalis žirgų laidota su žąslais, paprastai tai įvairaus skersmens žiediniai žąslai (trinariai ir dvinariai), kai kurie su skersinukais (kaulo-rago), geležiniais strypeliais, žalvariniais lenktais. Trijuose kapuose rastos balnakilpės. Didelę radinių dalį sudaro įvairiausi diržų apkalai ir jų dalys. Kai kuriuose kapuose rasta puošnių kamanų likučių - ant odinių dirželių pritvirtintų švino/alavo spurgelių, kurie paviršiuje dengti sidabro plokštele. Kai kurių žirgų kamanos gausiai puoštos žvangučiais. Kamanos labai prastai išlikusios, tad įmanoma tik fragmentiška jų rekonstrukcija. Kai kuriuose kapuose randama po vieną gintarinį dvigubo nupjauto kūgio formos karolį, dažnas radinys - įvairaus dydžio karolių įvijos, dažnai su išlikusiais viduje raištelių likučiais. Dažnai randama ir įvairių formų geležinių sagčių (jos ovalios, stačiakampės, D formos).
Kai kuriuose žirgų kapuose aptikti vidutinio dydžio ir stamboki degėsių gabalėliai, vieno kapo duobėje šalia griaučių gulėjo stambus akmuo.
Kapinyno P pakraštyje, kaip ir anksčiau, surasta keletas apskritų, taisyklingos formos duobių, užpiltų rudu permaišytu smėliu. Manoma, kad jos buvo susiję su apeigomis. Vienos duobės užpilyme rasta gausiai skirtingų tipų keramikos. Daugumą sudaro neblogai išdegta, lygiu arba nežymiai grublėtu paviršiumi. Kelios šukės buvo su ryškiais stambiais pirštų gnaibymo įspaudais sienelėje. Taip pat rasta šukių su taisyklingu vertikaliu brūkšniavimu - reljefiški, sistemingai išdėstyti grioveliai. Kapinyno dalyje su vėlyvais degintiniais kapais, degėsingame sluoksnyje rasta apžiestos keramikos, dekoruotos horizontaliais grioveliais.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 2002

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas (Marvelė)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 91-95

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal