Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "2001 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 2001 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
2001 m. tyrinėta centrinė kapinyno dalis, ištirtas 997 kv. m plotas. Rasta 64 žmonių kapai (3 degintiniai ir 61 griautinis). Griautiniai kapai skirami romėniškojo ir tautų kraustymosi laikotarpiui B2C1-D (galbūt D/E) fazėms, t. y. datuotini 2 a. pab. - 5 a. Trys degintiniai kapai datuotini D/E1-E2 fazėmis (5-6 a.). Degintiniai kapai atrasti tarp griautinių kapų, pietinėje kapinyno dalyje, tad jie turėtų būti panašaus laikotarpio kaip griautiniai.
Tyrinėti kapai yra nevienodai išsidėstę. Š dalyje kapai išsidėstę eilėmis, o PR-ŠV kryptimi laidoti mirusieji sudaro lygiagrečias eiles, kurios nukreiptos PV-ŠR kryptimi. Kiti griautiniai kapai (pietinėje dalyje) sudaro kelias kapų grupes arba išsidėsto pavieniui. Tokiose grupėse kapų duobės orientuotos įvairiomis kryptimis.
Tyrinėtoje dalyje kapinyno teritoriją kerta buvusio upelio vaga, šioje vietoje atrasti stori sąnašų sluoksniai. Dalis griautinių kapų buvo šiame sąnašiniame sluoksnyje. Kapai atrasti labai skirtingame gylyje nuo dabartinio paviršiaus. Dalis palaikų buvo apie 1-1,35 m gylyje, tačiau kiti kapai atrasti ir 2-2,5 m gylyje. Degintiniai ir kai kurie griautiniai kapai galėjo būti tik 0,2-0,3 m gylyje, o kai kurie mirusieji laidoti ir 2 m gylyje. Kapų duobės kai kur gerai matomos, kitur jų nėra nė pėdsako. Tai priklausė nuo to, ar palaikai atrasti įžemį sudarančiame smėlio sluoksnyje, ar sąnašinio priemolio sluoksnyje. Skirtinguose kapuose griaučiai labai nevienodai išlikę. Karsto pėdsakai atrasti tik kape 1260. Tyrimo metu dažniau atrandami molio sienelių pėdsakai. Kai kur molio sienelės formuoja palyginti taisyklingą stačiakampį su stambesniais gniutulais kampuose, kitur atrastos sienelės buvo tik vienoje pusėje. Kartais molio sienelės įrengtos aiškiai virš mirusiojo palaikų. Laidojimo metu vykusios apeigos akivaizdžiai matyti iš kapo 1245 tyrimo eigoje - palaidojus mirusiąją ir palaikus užbėrus žemėmis, aukščiau buvo įrengta stačiakampė molio sienelių konstrukcija. Paprastai tokios sienelės aukštis siekia 2-5 cm, o storis apie 1,5-2 cm. Daugeliui romėniškojo laikotarpio kapų būdingos akmenų konstrukcijos, - kapuose atrandami šonuose ar kampuose, eilėmis ar grupėmis išdėstyti akmenys, rečiau aptinkami akmenys išdėstyti visuose keturiuose kapo duobės kampuose. Rasta ir akmenų vainiko dalis (pusė jo nuplauta upelio vagos, tad neaišku, kurioje vietoje ir koks buvo kapas). Vainikas buvo tik 1,95 m skersmens. Mirusieji laidoti stačiakampėse, dažniausiai suapvalintais kampais, duobėse. Retkarčiais aptinkamos ir netaisyklingos trapecinės formos duobės. Vaikai laidoti nedidelėse duobutėse. Ryškiai skiriasi mirusiųjų laidojimo kryptys pagal lytis (tai ypač būdinga kapams, kurie formuoja eiles). Vyrai dažnai guldyti galvomis PV-V kryptimi, moterys - priešingai.
Įvertinant tyrimų rezultatus galima teigti, kad absoliuti dauguma kapų yra su įkapėmis. Gausesnės ar skurdesnės įkapės surastos 55 kapuose. Gana dažnas karolių vėrinys ar pavieniai karoliukai, kurie randami moterų, o kartais ir vyrų kapuose, didelę dalį sudaro tekintų ir pjaustytų gintarinių karolių vėriniai (39,3% visų griautinių kapų, gintariniai - 19,6%), keturiuose kapuose atrasti auksuoti stiklo karoliai, dviejuose kapuose greičiausiai būta dviejų sudėtingų stiklo karolių vėrinių. Labai dažnai kapuose atrandami smeigtukai ar jų dalys (39,3% visų griautinių kapų, paprastai tai lazdeliniai geležiniai smeigtukai). Dažnai randamos kelių tipų segės: I ir III gr. lankinės žieduotosios; geležinės lankinės, trikampe kojele, lankinės segės ir labai profiliuota segė. Jos buvo rastos 19,6% visų griautinių kapų. Moterų kapams būdingos juostinės apyrankės; vyrų kapuose atrandamas kirvis, ietigalis, kape 1255 buvo atrastas kovos peilis ir antskydis. Iš kitų išsiskiria keletas žymiai turtingesnių vidutinio amžiaus moterų kapų - 1254, 1277. Juose buvo aptikta po dvi antkakles, 1 ir 5 segės, karolių vėriniai, 8 ir 13 apyrankių, apgalviai bei kiti dirbiniai.
Keletas degintinių kapų įsiterpia tarp panašaus laikotarpio griautinių kapų. Kremuoti mirusiųjų palaikai laidoti negiliai nuo paviršiaus, kaulai sudaro kompaktiškus telkinius, arba pasklidę paviršiuje. Jokių kapo duobių šiems kapams nepastebėta. Matyt, laidota negiliai nuo buvusio paviršiaus. Tai patvirtina ir bendra stratigrafinė kapų ir paviršių padėtis kapinyne, palaikai įkasti 0,2 m gylyje.
Tyrinėjant P dalyje pastebėta, kad čia pasiektas kapinyno kraštas.
Tyrinėtoje centrinėje dalyje atrasta įvairių įrenginių, susijusių su mirusiųjų minėjimo apeigomis. Greta akmenų vainiko, pietvakariniame vainiko krašte, rasta apskrita degėsinė dėmė su perdegusių akmenų trupiniais. Jos skersmuo - 0,4 m. Aišku, kad tai sąmoningai suformuotos ugniavietės liekanos. Turbūt joje kūrenta apeiginė ugnis mirusiųjų paminėjimo apeigų metu. Ugniavietė tvarkingai įrengta ir yra taisyklingos formos. Ji buvo įrengta kapinyno paviršiuje. Šios ugniavietės susieti su konkrečiu kapu nepavyko, tačiau netoliese prie kito kapo atrasta tokia pat ugniavietė. Tai 0,45 m skersmens apskritime sudėti perdegę akmenys, o tarp jų įsimaišo gausūs degėsiai. Ugniavietė nuo kapo nutolusi per 0,6 m į P. Dar viena tokia pati ugniavietė atrasta virš kapo 1261. Tad toks kelių nedidelių ugniaviečių-židinėlių telkinys nedideliame plote liudija apie kelių šeimų, kurios čia laidojo mirusiuosius, savitą paprotį.
Dviejose vietose atrastos savitos akmenų konstrukcijos. Tai nedidelis 0,5 m skersmens akmenų apskritimas, sudarytas iš ratu sudėtų 5 vidutinio dydžio akmenų. Preparuojant paaiškėjo, kad giliau - dar kelios akmenų eilės, bendras gylis - 0,55 m. Vidus buvo užverstas žeme, neaptikta jokių medienos pėdsakų. Šios konstrukcijos paskirtis - neaiški. Kitas toks pat įrenginys atrastas kape 1278 (V pusėje, ties mirusiojo galva). Čia išlikęs nepilnas 0,4x0,43 m skersmens akmenų vainikas iš 4 akmenų. Paaiškėjo, kad iš viso buvo net 4 akmenų eilės viena ant kitos. Bendras gylis - 0,5 m, akmenys kiek stambesni nei ankstesniame įrenginyje. Galima būtų manyti, kad tokia konstrukcija buvo skirta mediniam stulpui įtvirtinti. Tačiau niekaip nepaaiškinamas toks akmenų krovimo tikslumas ir taisyklingumas, kuris nebūtinas norint vien paremti stulpą.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 2002

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas (Marvelė)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 114-116

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal