Archeologijos objektas "Marvelės kapinynas (Kauno m.)" >> "Su vikingais siejami radiniai Marvelėje"

Archeologija


PAVADINIMAS: Su vikingais siejami radiniai Marvelėje

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Apie Nemuno vaidmenį vikingiškuoju prekybos laikotarpiu (8 a. pab.-12 a.) duomenų turime palyginti mažai. Greičiausiai 9 a. pradžioje pietine Baltijos pakrante keliaujant Artimųjų Rytų sidabrui ir intensyviai ieškant kelių į Rusią, skandinavų dėmesys Nemuno keliui turėjo išaugti.
Kauno apylinkės su stambiausiais Vidurio Lietuvos kapinynais išsidėstę didžiųjų Lietuvos upių santakoje. Baltų gentims Nemunas buvo svarbus prekybos kelias. Tik jo buvimu galima paaiškinti daugelio importinių dirbinių Marvelės kapinyne atsiradimą.
Marvelės kapinyne aptinkama skandinavams būdingų laidojimo papročių bruožų - kapai laivuose ar bent apeigos deginant laivus; bendri žirgų ir šunų kapai; ginklų lobiai kapinyno prieigose.
Baltijos regiono kraštuose ginklai sudaro svarbiausią vikingų laikų importo prekių grupę. Vertingi ginklai aptinkami kaip įkapės bei ginklų lobiuose, retkarčiais pasitaikančiuose kapinynų aplinkoje. Marvelės kapinyno lobyje, atrastame už kapinyno ribų, buvusios senvagės vietoje, aptikti ietigaliai ir kalavijas. Sprendžiant pagal išlikusią kalavijo skersinio formą, jis skirtinas S tipui pagal J. Peterseną. Kalavijas sulenktas pusiau ir numestas pelkėtoje vietoje. Tai vienas iš retesnių importinių ginklų, o jų radimvietės tėra žinomos Nemuno žemupyje.
Kitoje vietoje, taip pat už kapinyno ribų, surasti keturi ietigaliai. Vienas jų ypač retas - profiliavimu dekoruota ietigalio įmova yra su dviem sparneliais. Ietigalis sąmoningai perlaužtas ir rasta tik pusė dirbinio. Ietigalio ilgis turėjo siekti apie 0,45 m (išlikusi dalis - 21,3 cm). Tai retas karinio elito ginklas. Lietuvoje, be Marvelės, berods, težinoma vienintelė tokio dirbinio radimvietė - Kukiuose. Marvelėje rastas ginklas datuojamas 10 a.
Ietigaliai skliautuotu raštu puošta įmova laikomi skandinavišku 9 a. importu, galbūt iš Vakarų Europos. Marvelės kapinyne šie ietigaliai rasti kapuose 787 ir 671 (grupinis kapas). Kape 787 rastas 54,5 cm ietigalis išsiskiria tobula forma. Jis, beje kaip ir daugumas ginklų, perlaužtas pusiau. Minėtas kapas puikiai parodo besusidarantį karinį elitą su vertingiausiais importiniais ginklais bei rangą atspindinčiais papuošalais. Greta ieties tame pačiame kape aptiktas sulaužytas M tipo kalavijas. Net ir sulaužytais prieš dedant į kapą ginklais, kapas reprezentuoja tarpregioninį elitinių karių laidojimo paprotį, gerai žinomą iš ankstesnių laikų.
Marvelės kapuose buvo surastos ir kitų, paprastai laikomų skandinaviškos (ar bendraregioninės) kilmės, kalavijų dalys. Tai X tipo kalavijų buoželės (grupinis kapas 711), rombo formos buoželės, kalavijo skersinis, dekoruotas skersiniais sidabro grioveliais. Dviejuose kapuose rasti kalavijo makščių apkalai, puošti paprasta stilizuota paukščio figūra.
Tyrinėjant kapinyną žirgų kapuose rastos laivų kniedės. Tai pirmoji tokio tipo dirbinių radimvietė Lietuvos laidojimo paminkluose. Tačiau radinio vertės tai nekeičia - laivų kniedės kapuose yra vienas iš charakteringiausių vikingų laidojimo papročių. Į Marvelės kapinyną jis atėjo iš svetur.
Rastas kabutis-žvangutis, kuris buvo tvirtinamas prie kamanų ir puošė žirgo nosį. Panašios paskirties, bet kitos formos bei dekoro dirbinių retkarčiais pasitaiko Skandinavijos kapinynuose.
Rastos įvairios žirgų kamanojimo įrangos detalės taip pat liudija apie buvusius skandinavų ir Kauno apylinkių gyventojų arba prūsų kontaktus.
Marvelės kapinyne randama ir įvairiausių tipų pasaginės segės, kurios yra gausiai paplitusios Gotlande ir tarp vakarų baltų genčių.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Mindaugas Bertašius

FIKSAVIMO METAI: 2001

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 193-202

©: Sukūrimas Mindaugas Bertašius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal