Archeologijos objektas "Santakos pilkapynas (Vilniaus r.)" >> "2000 m. archeologiniai tyrimai [pilkapis 1 prieš tyrinėjimus]"

Archeologija


PAVADINIMAS: 2000 m. archeologiniai tyrimai [pilkapis 1 prieš tyrinėjimus]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Pilkapis Nr. 1 (pagal T. Šidiškio sudarytą pilkapyno planą – 76) yra Santakos pilkapyno centrinėje dalyje, prie miško kelio ir kvartalinės linijos sankryžos, į PV nuo jos. Už 4 m į PR nuo pilkapio Nr. 1 yra pilkapio Nr. 75 pakraštys, už 3 m į PV – pilkapio Nr. 77, už 2,5 m į ŠV – pilkapio Nr. 110. Pastarąjį pilkapį nuo pilkapio Nr. 1 skiria naudojamas miško kelias.
Tyrinėti numatytas pilkapis Nr. 1 yra buvęs maždaug 5,5–6,5 (ŠR–PV) x 4,5–5,5 m (ŠV–PR) dydžio. Visa centrinė sampilo dalis jau sunaikinta 3,5–4 m pločio kvartalinės linijos, kuri skiria kvartalus 36 (iš ŠV) ir 37 (iš PR). Išlikęs sampilo pakraštys tėra 4 m ilgio (ŠR–PV), 1,5 m pločio (ŠV–PR) ir siekia 0,3–0,4 m aukštį. Šiuos sampilo likučius iš dalies apsaugojo ir čia išaugę 2 pušys bei eglė.
Aukščiausias sampilo taškas (kv. BC5) laikomas santykiniu atskaitos tašku ir visi gyliai (aukščiai) pilkapio tyrinėjimų aprašyme bei brėžiniuose, yra apskaičiuoti pagal šį tašką, laikant, kad jis yra 0,00 m.
Tyrimų perkasa atmatuojama taip, kad apimtų visą kvartalinės linijos plotą, kur, tikėtina, yra pilkapio liekanų bei tą sampilo likučių dalį, kuri neapaugusi medžiais. Taigi, netaisyklingos formos perkasą sudaro dvi dalys: pirmoji, 3,5x10 m dydžio, yra orientuota ŠR–PV kryptimi ir apima kvartalinės linijos plotą; antroji, 1,7x4,3 m dydžio, apima sampilo likučių dalį ir atsišakoja nuo pirmosios dalies PV kraštinės. Perkasos Š kampas ribojasi su miško keliu. ŠV, V ir PV perkasos kraštinė kerta sampilo likučius ir sudaro išilginį jų pjūvį. Iš ŠR, PR ir ŠV perkasą riboja 3 pušys ir 2 eglės.
Perkasos kvadratų tinklas pažymėtas raidėmis A, B, C, D, E, F iš ŠV į PR ir skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 iš ŠR į PV. Kvadratai B6–9, C1–10, D1–10, E1–10 yra 1x1 m dydžio, A5 – 0,3x0,7 m, A6–9 – 0,7x1 m, B5 – 0,3x1 m, F1–10 – 0,5x1 m.
Tirti pradėta nuo pirmosios perkasos dalies. Nuėmus perarto miškožemio sluoksnį, toliau buvo preparuojama 3–5 cm storio sluoksneliais. Perkasos ŠR, R, PR ir PV dalyse aptikta akmenų vainiko fragmentų. Vainiko lankas išėjo už perkasos ribų ir tęsėsi R kryptimi. Todėl 1,5x4 m dydžio išpjova perkasa buvo praplėsta R–PR kryptimi. Kvadratai F1–10 padidėjo nuo 0,5x1 m iki 1x1 m. Be to, prijungti nauji kvadratai G3–6. Kvadrate G4 augo beržas.
Akmenų vainiko viduje po geltono smėlio sluoksniu aptiktas pilkapio pagrindas – pilko smėlio su angliukais sluoksnis. Nuėmus šį sluoksnį, išryškėjo į įžemį įkasto griautinio kapo kontūro dalis. Kontūras išėjo už pirmosios perkasos dalies ribų ir tęsėsi V kryptimi. Tad šiame tyrimų etape buvo užfiksuotas pilkapio sampilo likučių pjūvis ŠR–PV kryptimi ir pradėta tirti antrąją perkasos dalį. Pasiekus įžemį visame perkasos plote, ištirtas kapas ir akmenų vainiką juosęs griovys.
Tyrimai parodė, jog pilkapis išliko kur kas geriau negu buvo galima įsivaizduoti. Tyrinėjimų eigoje susiformavo netaisyklingos formos, 48 kv. m. ploto perkasa, kuri apėmė visą kvartalinės linijos sužalotą pilkapio dalį ir kiek buvo įmanoma, jos prieigas kitomis kryptimis. Pilnai ištirti pilkapio likučius sutrukdė medžiai bei miško kelias.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Santakos (Vilniaus r.) pilkapis 1 prieš tyrinėjimus

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Vykintas Vaitkevičius

FIKSAVIMO METAI: 2000

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SAUGOMA:
LIIR (Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas) | F.1, P. 5–6, Nr. 3521

©: Sukūrimas Vykintas Vaitkevičius

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal