Archeologijos objektas "Kauno pilis" >> "Pirmosios pilies grioviai ir pylimai"

Archeologija


PAVADINIMAS: Pirmosios pilies grioviai ir pylimai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Prie kiemą saugančių ir stiprinančių įrengimų reikia priskirti pasieniais iš lauko supiltą 2,2-2,5 m aukščio, 4-5 m pločio pylimėlį. Jis pradėtas pilti, tik sienas išmūrijus ir piltas per 4-5 kartus. Žemė jam imta iš tuo metu pradėto kasti apsauginio griovio. Supilant pylimėlį iš lauko, žemės paviršius prie sienų pakilo ir jų aukštis sumažėjo. Griuvenų, rodančių, kad pilies sienos buvo paaukštintos, sluoksniuose nerasta. Sienos iš karto buvo pastatytos žemesnės kaip 8,5-9 m. Tai įprastas 12-14 a. pilių sienų aukštis.
Pylimėlį supilant, pirmiausia norėta sustiprinti sienų pamatus, įleistus vos per metrą, apsaugoti juos nuo priešo pasikasimo. Be to, pylimėlį reikia vertinti kaip senųjų pilių gynybinę priemonę, vėliau išnykusią.
Kitas stambus fortifikacinis įrengimas buvo pilį juosęs apsauginis griovys, iškastas tuojau po sienų pastatymo, supilant pylimėlį. Iš pradžių griovys kastas ne prie pat sienų, bet už 20-25 m; tarp sienų ir griovio tada buvo aikštelė, kurios paviršių sudarė senieji kultūriniai sluoksniai. Kiemo ir už sienos buvusios aikštelės paviršius buvo viename lygyje. Vėliau, prieš pirmosios mūrinės pilies sugriovimą, visas aikštelės paviršius iš lauko drauge su pasienyje buvusiu pylimėliu per du kartus paaukštintas ir pastorintas iki 2 m iš griovio iškastu žvyru. Tokiu būdu už sienų esančios aikštelės ir kiemo paviršiaus aukščiai pasikeitė. Kiemas pasidarė 2-2,5 m žemesnis už pylimėlį. Griovio plotis, sprendžiant iš to, kiek buvo išmesta žvyro, galėjo siekti 20-30 m. Antrasis griovio krantas buvo už 50-60 m nuo pilies sienų. Griovio šlaitai buvo ne statūs, o nuožulnūs, o dugnas nuolat užslinkdavo.
Nors kol kas per griovį tilto pėdsakų nerasta, bet dabar jau aiškėja, kad nei pirmoje, nei vėlesnėse pilyse įgulos be tokių tiltų negalėjo išsiversti. Tik neaišku, ar per pirmosios pilies griovį buvo vienas ar du tiltai. Taip pat nustatyta, kad apsauginiame griovyje nebuvo vandens.
Išoriniuose pilies griuvenų sluoksniuose nepastebėta mūro ardymo bei gaisro pėdsakų. Tai rodo, kad nuo pastatymo iki sugriovimo (1362 m.) pilis nepergyveno didesnių nelaimių, ji visą laiką buvo stiprinama be ypatingų trukdymų. Daugiausia rūpintasi apsauginiu grioviu, kuris tuo metu buvo kelis kartus gilintas ir platintas.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Karolis Mekas

FIKSAVIMO METAI: 1971

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 159-161

©: Sukūrimas Karolis Mekas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal