Archeologijos objektas "Kauno pilis" >> "1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
1991 m., tęsiant 1989 m. tyrimus, buvo tiriamas plotas prie pilies PV bokšto ir V sienos. Tyrimų metu buvo iškastos 5 perkasos, ištirtas bendras 157 kv. m plotas.
Kultūrinio sluoksnio storis pilies teritorijoje yra 2,2-3,9 m. dabartinis žemės paviršius nelygus. Nuo pilies kiemo centrinės dalies jis kyla pilies PV bokšto ir V sienos link. Išskirti 4 kultūrinio sluoksnio horizontai.
Pirmasis – tai pilkai rusvo juodžemio sluoksnis, gulintis tiesiai ant pirminio žemės paviršiaus. Jo storis 15-20 cm. Perkasoje 14 po šiuo sluoksniu buvo rasta duobė, pripildyta pilko juodžemio su degėsiukų pėdsakais. Tai iki mūrinės pilies pastatymo susidaręs gyvenvietės arba dirbamosios žemės sluoksnis. Jame buvo rastos tik kelios puodų šukės, datuojamos 9-10 a.
Antrajam horizontui priklauso sluoksniai, susidarę pirmosios mūrinės pilies statybos ir 1362 m. pilies puolimo metu. Pirmosios pilies pamatų duobė buvo iškasta nuo gyvenvietės sluoksnio paviršiaus. Iškastas iš pamatų duobės žvyras paskleistas šalia sienos, virš jo užfiksuotas ir kalkių skiedinio sluoksnelis, nubyrėjęs nuo sienų statybos metu. Perkasoje 17 žvyro sluoksnis žymiai storesnis. Galbūt paskleistas žvyras yra susijęs su buvusių Neries vartų ar jų įtvirtinimų statyba. Pirmosios pilies PV kampe virš žvyro yra supuvusio gyvulių mėšlo sluoksnis. Greičiausiai, pilies statybos metu čia buvo tvartas ar patvaras, kuriame buvo laikomi gyvuliai. Žvyro paviršiuje perkasose 15, 16, 17 aptiktos 7 stulpavietės, išdėstytos vienoje eilėje Š-P kryptimi. Stulpaviečių gylis – 80-90 cm, plotis – 50-52 cm. Stulpaviečių atstumas nuo pirmosios pilies sienos yra 3,95-4,2 m. Tarpai tarp jų – 1,65-1,87 m. Greičiausiai, tai stulpinės konstrukcijos pastato, stovėjusio prie pilies V sienos, liekanos. Ypač daug sudegusių lentų ir rąstų gabalų buvo perkasose 16 ir 17. Degėsiai suvirtę be tvarkos, griūvant pastato konstrukcijoms. 1362 m. puolimo metu susidarė 15-40 cm storio degėsių, nuo karščio susproginėjusių akmenų skaldos, žvyro sluoksnis. Tai rodytų, kad puolimo metu vyko dideli mūšiai pilies PV kampe ir prie V sienos. Čia rasti 62 lanko ir arbaleto strėlių antgaliai, įmovinis ietigalis ir kiti metaliniai dirbiniai. O sluoksnyje, susidariusiame pilies statybos ir puolimo metu, buvo rastos vos kelios žiestų puodų šukės, puoštos įkartėlių ir duobelių eilėmis.
Užėmus pilį, jos siena buvo nugriauta, supilant griuvenas abipus pilies sienų. Griuvenų storis siekia 1,2 m. Perkasoje 14, griaunant pilies sienas, buvo pamesta plieninė dalba-viniatraukis.
Trečiasis kultūrinio sluoksnio horizontas klostėsi nuo 1362 m. pilies sugriovimo iki antrosios pilies pastatymo. Tai priesmėlio, žvyro, molio, lauko riedulių ir degėsių sluoksniai, susiję su mediniais ir žemės sutvirtinimais, įrengtais iki antrosios pilies pastatymo.
Perkasose 15, 16 ir 17 rasti 2 lygiagretūs grioviai, kurie iškasti 2,06-2,2 m ir 6,04-6,2 m atstumu nuo pirmosios pilies sienos griovio, esančio arčiau sienos. Pirmojo griovio gylis 70-75 cm, antrojo – 1,3-1,4 m. Tarp griovių yra 3,15-3,35 m tarpas. Tolimesniojo griovio V pusėje kas 3,3 m iškastos 50-60 cm pločio ir apie 50 cm gylio išpjovos. Matyt, jose stovėjo mediniai stulpai. Į R nuo griovių, perkasose 16 ir 17, rasta stulpaviečių eilė, orientuota Š-P kryptimi. Tarpai tarp stulpų – 2,6-1,75 m. Įtvirtinimų horizonto paviršiuje rasta sudegusių lentų, rąstų liekanų, daug smulkių degėsių. H. Vartbergės Livonijos kronikoje rašoma, kad 1368 m. ordino maršalas „(...) nuniokojo Lietuvoje šiapus Nevėžio šias apylinkes, būtent Paštuvą, Romainius (...), ir kada jis pasiekė Kauno pilį, kuri neįtikėtinu būdu antrą kartą buvo atstatyta, antrąją dieną ją nugalėjo ir užėmė“. Su šia žinia reiktų tapatinti ir rastas medinių įtvirtinimų liekanas.
Virš įtvirtinimų liekanų perkasoje 15 buvo maišytas smėlio, sudegusio molio, plytų laužo sluoksnis, kuriame rasta puodyninių, kryžmine anga koklių šukių. Atrodytų, kad čia yra stovėjęs medinis pastatas su koklių krosnimi. Pastato liekanų rasti nepavyko. Įtvirtinimų horizonto paviršiuje rasta ir virimo puodų šukių. Kelios iš jų puoštos įstrižomis įkartėlėmis.
Ketvirtajam horizontui priklauso sluoksniai, susidarę nuo antrosios pilies statybos pradžios iki XX a. Antroji pilis buvo pastatyta tiesiai ant pirmosios pilies sienos. Abiejų pilių sienų vidiniai paviršiai sutampa. Pastačius antrąją pilį, 15-17 a. turėjo susiklostyti kiemo paviršiai. Tačiau visose perkasose jų išskirti nebuvo galima. Ant statybos paviršiaus rasti tik pilies griovimo sluoksniai. Tai smulkių statybinių griuvenų, maišytos žemės sluoksniai. Prie pilies V sienos 19-20 a. sluoksniai guli tiesiai ant antrosios pilies statybos horizonto paviršiaus.
Pirmosios pilies pamatai įleisti į žemę iki 60-110 cm gylio. Jie krauti iš lauko riedulių, rišti kalkių skiediniu. Pamatų paviršius neglaistytas. Po 1362 m. sugriovimo išlikusių sienų aukštis siekia iki 2,1 m. Siena mūryta iš netaisyklingų lauko riedulių eilių, užkaišant tarpus skaldytais akmenimis ir nuglaistant sienas kalkių skiediniu. Vietomis glaistas nutrupėjęs nuo karščio degant medinėms konstrukcijoms.
Antrosios pilies mūrai kloti tiesiai ant pirmosios pilies mūro viršaus. Jie mūryti iš lauko riedulių eilių, kuriems išlyginti naudotos plytos, smulkesni akmenys bei jų skalda. Tarp riedulių eilių galais į išorę sumūrytos plytų eilės. Pilies pietvakarinio bokšto pamatų apačia yra 3,2 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Pamato apačia iki 1,5 m gylio nuo paviršiaus sukrėsta iš kalkių skiedinio, plytų laužo ir lauko riedulių. Aukščiau jo paviršius glaistytas, mūrytas iš taisyklingų lauko riedulių eilių, išlyginant jas galąsi į išorę suklotomis plytomis. Plytų dydis – 30x14-16x8-9,5 cm.
Perkasoje 18 buvo rasta riba, iki kurios Neris nuplovė pilies kiemą ir nuardė sienas. Jos atstumas nuo PV bokšto ir V sienos kampo yra 21,9 m.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Algirdas Žalnierius

FIKSAVIMO METAI: 1991

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Algirdas Žalnierius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal