Archeologijos objektas "Kauno pilis" >> "1998 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1998 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Archeologiniai kasinėjimai vyko pilies gynybiniame griovyje, priešpilio PV kampe ir pilies kiemo centrinėje dalyje. Ištirtos 5 perkasos, bendras 257 kv. m plotas.
Perkasa 2b buvo iškasta P gynybiniame griovyje, pratęsiant 1989 m. perkasas P kryptimi. Fiksuojant kultūrinių sluoksnių stratigrafiją, išskirti 4 sluoksnių horizontai. Pirmajam priklauso pirmosios pilies priešpilio siena ir po jos pastatymo supiltas žvyro pylimas, sutvirtinęs pamatus. Išlikusi pamato dalis yra 1,05 m gylyje nuo žemės paviršiaus, apačios nerasta net 3 m gylyje. Priešpilio sienelė sumūryta iš įvairaus dydžio lauko riedulių, nesilaikant aiškesnės jų dėjimo tvarkos. Akmenys rišti riebiu kalkių skiediniu. Rasta tik pamatinė priešpilio sienos dalis. Pamato paviršius nuardytas nuolaidžiai P kryptimi, pritaikant jį prie antros pilies gynybinio griovio šlaito profilio.
Antram sluoksnių horizontui priklauso dumblo sluoksnis. Dumblo apačios nerasta 3,7 m gylyje. Rastas dumblas rodo, kad pilies griovys nuolat buvo užpildomas vandeniu.
Trečiajam sluoksnių horizontui priklauso 0,7-1,6 m storio dumblėtos žemės, oksiduoto priesmėlio sluoksnis. Jis susidarė 16 a. pab.-19 a., kai gynybinis griovys buvo užliejamas tik pavasarinio polaidžio metu.
Ketvirtajam sluoksnių horizontui priklauso 20-25 cm storio pilkos žemės ir velėnos sluoksnis, susidaręs pilies griovio restauravimo metu.
Perkasa 27 buvo iškasta gynybinio griovio V gale į PV nuo pilies bokšto. Kultūrinio sluoksnį storis – 4,7-5,5 m. Gynybinio griovio dugno pasiekti nepavyko. Priešpilio pamatų perkasoje nerasta. Atrodo, kad ties piliavietės PV kampu priešpilio siena sukosi į Š.
Gynybinio griovio vandenyje susidariusio dumblo paviršius rastas 20,75-20,95 lygyje. Dumblo paviršiuje rastos puodų šukės datuojamos 16-17 a.
Perkasant dumblą, arčiau Š perkasos šlaito buvo rastas žvyro sluoksnis, besileidžiantis P kryptimi. Ant jo buvo rasti vienas ant kito gulintys lauko rieduliai. Ant kai kurių riedulių buvo matyti kalkių skiedinio žymės, bet dauguma jų niekada nėra buvę mūre. Šią prielaidą patvirtintų ir tai, kad tarp riedulių nerasta kalkių skiedinio gabalų ir trupinių, kurie paprastai suverčiami su akmenimis. Bet negalima atmesti galimybės, kad akmenys nuriedėjo į griovį 1362 m., griaunant pirmąją Kauno pilį ir vėliau buvo užnešti dumblu. Dumblo sluoksnio apačios nepavyko rasti. Jo paviršiuje rastos puodų šukės ir profiliuotos plytos dalis datuojamos 16-17 a. riba. Tuo metu baigė formuotis dumblo sluoksnis.
Virš dumblo aptiktas 1,05-1,5 m storio sluoksniuoto smėlio sluoksnis, kuris susidarė potvynių metu, kai vandens nešamas smėlis nusėsdavo gynybiniame griovyje. Tai liudija ir ploni dumblo tarpsluoksniai. Kitu metų laiku gynybinis griovys likdavo sausas. Viršutiniai sluoksniai susidarė 18-19 a. užpilant gynybinį griovį.
Perkasa 28 buvo iškasta prie pilies PV bokšto, 6 m į Š nuo perkasos 27. Ši perkasa iškasta ant PV piliavietės šlaito, todėl dabartinis žemės paviršius žemėja PV link. Kultūrinio sluoksnio storis – 2,9-5,8 m, dėl aukšto gruntinio vandens lygio perkasos V gale pirminių žemės paviršių nepavyko rasti.
Pagal gautus tyrinėjimų duomenis, atrodytų, kad formuojant piliavietės šlaitą V pusėje panaudotas natūralus II salpinės terasos šlaitas, besileidžiantis apie 30 laipsnių kampu Neries link. P pusėje gynybinis griovys buvo iškastas salpinėje terasoje, naujai suformuojant jo šlaitą tuo pačiu nuolydžio kampu. Ant suformuoto šlaito neužfiksuota jo sutvirtinimo pėdsakų, neatsektas net per ilgesnį laiką turėjęs susiformuoti velėnos sluoksnis. Nors velėna galėjo būti nukasta II pilies statybos metu tvarkant gynybinį griovį.
Suformavus piliavietės V šlaitą buvo pradėta statyti priešpilio siena. Ji buvo pastatyta ant šlaito apačioje suformuotos apie 2,6 m pločio aikštelės, kuri galėjo turėti gynybinę paskirtį. Priešpilio sienos plotis 1,95-2,05 m. Ji sumūryta iš įvairaus dydžio lauko riedulių, mūro konstrukcija kiautinė. Išorinėje pamato pusėje supiltas žemėjantis V link oksiduoto žvyro sluoksnis. Tokie pat žvyro sluoksniai supilti ir perkasose 26, 27. Jie skirti pamatų sutvirtinimui. Virš žvyro supiltas ar suplautas dumblėto smėlio sluoksnis, kurio storis prie pamatų V pusės yra 80 cm. Šiame sluoksnyje, esančiame V priešpilio sienos pusėje, buvo rasta įvairaus dydžio lauko riedulių krūva. Jei tai būtų priešpilio sienos ardymo metu suverstos griuvenos, tarp jų būtų kalkių skiedinio gabalų ir kiautinio mūro užpilde užfiksuotų plytų nuoskalų. Nieko panašaus nebuvo rasta, tad atrodytų, kad akmenų krūva paruošta tolesnei priešpilio sienos statybai. Galima teigti, kad iki 1362 m. puolimo priešpilio sienų PV kampas dar nebuvo baigtas statyti. Tai patvirtina ir 1989 m. tyrinėjimų duomenys, kurių metu prie pilies PV kampo buvo rasta labai daug arbaleto strėlių ir kitų mūšio ženklų, rodančių, kad čia vyko atkaklūs mūšiai ir šios pilies vietos puolimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.
Pačios priešpilio sienos paskirtis buvo dvejopa: visų pirma ji turėjo sulaikyti žvyruotų griovio šlaitų slinkimą į gynybinį griovį, antra – čia galėjo būti organizuojama pirmoji pilies gynybinė linija. Šį teiginį patvirtintų ir vidinėje sienos pusėje suformuota lygi, apie 2,6 m pločio aikštelė. Priešpilio sienos aukštis, jei ji buvo taikoma ir gynybai, turėjo būti apie 1-1,5 m aukščiau minėtos aikštelės.
Statant antrąją Kauno pilį, virš buvusių P ir V šlaitų buvo supiltas iki 80 cm storio pilkos žemės bei griuvenų sluoksnis. Jame rasta plytų, čerpių šukių. Sluoksnio paviršiuje yra sudegusio molio, kuriuo tvirtintas šlaito paviršius, priemaišų. Šlaitas leidosi Neries link apie 25 laipsnių kampu. Panašus yra ir P griovio šlaite suformuotas sluoksnis. Antros pilies statybos metu buvo dalinai išardyta ir priešpilio siena. Tai liudija virš buvusios priešpilio sienos iškasta duobė ir V pusėje supiltas kalkių skiedinio sluoksnis. Neatmestina galimybė, kad ardymo darbai atlikti rekonstruojant pilį 16 a. vid. gali būti, kad tai susiję su 17 a. vidurio karais su Maskva, kai 1655-1661 m. Kauno pilyje stovėjo rusų įgula.
Viršutinis kultūrinio sluoksnio horizontas susiformavo apleidžiant Kauno pilį 17 a. antrojoje pusėje-18 a., kai pilies griovį užpylė potvynių metu suneštas smėlis.
Pilies kieme buvo iškastos 2 perkasos 15 m atstumu nuo pilies P sienos. Ištirtas 55 kv. m plotas. Kultūrinio sluoksnio storis pilies kiemo centrinėje dalyje yra 2,05-2,40 m. Jis suskirstytas į 5 horizontus, rodančius piliavietės apgyvendinimo, pirmos pilies pastatymo ir sugriovimo, antros pilies pastatymo ir sunykimo raidą iki 16 a. pabaigos. Penktas horizontas susidarė 19-20 a.
Pirmajam kultūrinio sluoksnio horizontui priklauso virš pirminio žemės paviršiaus susidaręs iki 20 cm storio pilkai rusvos žemės sluoksnis su negausiais degėsių pėdsakais. Jame buvo rastos tik keturios virimo puodų šukės, kurių sienelės puoštos lygiagrečių įbraukimų juostomis, bei keli molio tinko gabalai. Tai iki pilies pastatymo buvusios gyvenvietės sluoksnis. Ankstesnių metų tyrimuose rasta tik viena kita grublėtos keramikos šukė. Tai leistų apytikriai gyvenvietės pirmą chronologinę ribą nukelti į 8 a. Gyvenvietės sluoksnyje rastų indų šukių profiliavimas artimas grublėtai keramikai. Kadangi sluoksnyje rasta vienoda savo forma ir puošyba keramika, atrodytų, kad piliavietėje buvusi gyvenvietė buvo apleista gerokai prieš pirmos pilies pastatymą.
Antrajam kultūrinio sluoksnio horizontui priklauso pirmos Kauno pilies statybos ir jos sugriovimo 1362 m. metu susidarę sluoksniai. Pilies statybos metu ant pirmojo sluoksnio buvo supilti tik žvyro ir kalkių skiedinio sluoksneliai, per ilgesnį laiką susidaręs kiemo sluoksnis neužfiksuotas. Tiesiai virš žvyro ir skiedinio sluoksnio yra supiltas degėsių, žvyro, apdegusių ir suskilusių lauko riedulių nuoskalų 20 cm storio sluoksnis. Jis plonėja R link ir perkasos 30 gale jo storis siekia apie 1-2 cm. Šis sluoksnis susidarė 1362 m. pilies puolimo metu, degant prie pilies V sienos stovėjusiems pastatams. Perkasoje 29 buvo rastos 2 apie 60 cm skersmens stulpavietės, kuriose stovėjo egliniai (?) stulpai. Tai pirmosios pilies pastatų liekanos. Sugriovimo sluoksnyje buvo rasta 10 įtveriamųjų arbaleto strėlių antgalių, įtveriamasis peilis, žalvariniai diržo papuošimai, butinės keramikos šukės. Virimo puodų sienelės puoštos trikampių įkartėlių ornamentu. Du indus pavyko rekonstruoti. Jų aukštis 21-26 cm, plotis 23,7-31 cm, dugno skersmuo 13-15,8 cm. Radiniai datuojami 14 a. pirma puse-1362 m.
Trečiam kultūrinio sluoksnio horizontui priskirti sluoksniai susidarė periode tarp pirmos pilies sugriovimo 1362 m. iki antros pilies pastatymo 14-15 a. sandūroje. Pradiniame horizonto susidarymo etape ant pirmos pilies degėsių buvo supilti priesmėlio ir žvyro sluoksniai. Perkasos 29 ŠR kampe rastos ant nedidelių lauko riedulių pado pastatytos drėbtinės molinės krosnies liekanos. Krosnis stovėjo pastato viduje ir buvo skirta patalpų šildymui bei maisto gaminimui. Antros tokios pačios konstrukcijos krosnies liekanos buvo rastos perkasoje 30. pastatai vėliau sudegė, nes rasta degėsių sluoksnelis. Perkasos 29 V gale buvo rastas apie 50 cm pločio ir 1,0-1,1 m ilgio griovys, užpiltas pirmosios pilies degėsiais, žvyru ir priesmėliu. Perkasų 29 ir 30 P šlaite, virš degėsių sluoksnio, užfiksuotas 25 cm storio statybinių griuvenų sluoksnis. Gali būti, kad į pietus nuo perkasos 29 yra stovėjęs mūrinis pastatas. Aukščiau yra supiltas sudegusio molio gabalų sluoksnis. Kasant sluoksnį pastebėta, kad molyje yra medienos, šiaudų atspaudų, kai kurių molio gabalų paviršius nuglaistytas. Tai rodo, kad moliu buvo apdrėbti mediniai statiniai, sudegę gaisro metu ir vėliau sugriauti. Šiuos pastatus ir įrengimus reiktų priskirti 1385 ir 1390 m. minimiems Kauno piliavietės puolimams.
Trečio horizonto apatiniuose sluoksniuose, susidariusiuose prieš pastatų sudegimą, rasta buitinė keramika skiriasi nuo pirmosios pilies kiemo radinių. Virimo puodų šukės puoštos banguotų, lygiagrečių linijų, įstrižų įbraukimų ornamentu. Dviejų indų šukės degtos oksidacinėje aplinkoje ir yra artimos vėlyvesnei miestų keramikai. Taip pat rasti 4 iki 10,3 cm ilgio keturbriauniai įmoviniai arbaleto strėlių antgaliai.
Ketvirto horizonto kultūrinis sluoksnis susidarė antrosios pilies statybos ir jos gyvavimo 15 a. metu. Statant antrąją pilį, žemės paviršius buvo išlygintas žvyro sluoksniu, kurios storis vietomis siekia iki 90 cm. Virš jo ir trečio horizonto sudegusio molio sluoksnio susiklostė 25-30 cm storio tamsiai pilko juodžemio sluoksnis su gausia organikos priemaiša. Kaip rodo buitinės keramikos šukių gausa, gyvulių kaulai, antrosios pilies įgula visas atliekas pildavo tiesiai į kiemo vidurį. Rasta puodyninių koklių, virimo puodų, dubenų, ąsočių šukių. Puodyniniai kokliai turėjo kvadratinę angą, degti redukcinėje aplinkoje. Virimo puodai petelių srityje puošti banguotų linijų, įstrižų įbraukimų ir jų variantų ornamentu. Maistui laikyti skirti indai degti redukcinėje aplinkoje, juodos spalvos. Rasta tik viena geltonai glazūruota keptuvės šukė.
Rasti metaliniai dirbiniai: lanko strėlė, įmovinis antgalis, kelios vinys, vytinės antkaklės dalis. Kaip retą radinį reikia paminėti stiklinės taurės dugną. Radiniai datuojami 15 a. pirma puse.
Penktam horizontui skiriami viršutiniai sluoksniai susidarė 20 a. Perkasoje nerasta 16-18 a. sluoksnių. Galbūt, jie sunaikinti 1930 m., tvarkant pilies kiemą.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Ąsotis iš Kauno pilies
Puodai iš Kauno pilies

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Algirdas Žalnierius

FIKSAVIMO METAI: 1998

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kaunas

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 131-136

©: Sukūrimas Algirdas Žalnierius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal