Archeologijos objektas "Stakliškių lobis (Prienų r.)" >> "Stakliškių lobio segės"

Archeologija


PAVADINIMAS: Stakliškių lobio segės

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Nemažą Stakliškių lobio papuošalų dalį sudaro įvairių formų segės. Tarp jų yra dvi pasaginės segės su stilizuotomis gyvulių galvutėmis galuose. Jų galvutės buvo atlietos atskirai ir tiktai po to pritvirtintos prie lankelių. Segių galvutės bei jų užsegamųjų adatų plokščiosios dalys puoštos įvairiais ornamentais, o lankeliai supinti iš keliolikos suvytų įvairaus storio vielų. Tos sudėtingas lankelių pynimo būdas Lietuvoje išpopuliarėjo 13-14 a.
Viena minėtų Stakliškių lobio segių ypač išsiskiria turtingu ornamentu. Šios segės galai bei užsegamosios adatos plačioji dalis puošta filigraniniais raštais. Be to, ši segė dar papildomai puošta mineralo lazurito akimis. Po dvi nedideles akutes buvo įstatyta į kiekviename segės gale esančią gyvulio akutę ir dvi – jos užsegamosios adatos plačiojoje dalyje. Segės ornamentas truputį apgadintas. Jos skersmuo – 10,7-11,5 cm, lankelio storis ties viduriu – 1,4-1,7 cm, svoris – 423,2 g. Iki šiol Lietuvoje žinoma tik viena tokio tipo segė iš Kretingos lobio.
Kita to paties tipo Stakliškių lobio segė ornamentuota jau kiek paprastesniu būdu. Jos užsegamosios adatos plačioji dalis puošta spaudimo būdu atliktu ornamentu. Šios segės galuose pritvirtintos gyvulių galvutės yra jau kiek paprastesnės formos. Jokių inkrustacijų ši segė neturėjo. Jos lankelis bei užsegamoji adata kiek labiau apgadinti, negu pirmosios šio tipo segės. Segės skersmuo – 9,5-11 cm, lankelio storis ties viduriu – 1,2 cm, svoris – 204,5 g. Tokių segių Lietuvoje randama dažniau. Jos žinomos iš Geliogalių, Skaudvilės (Tauragės r.), Skomantų (senųjų prūsų žemėse) lobių, Pagojų-Žiegių piliakalnio papėdėje, Pakalniškių (Šakių r.) kapinyne. Dar viena tokia sidabrinė segė yra J. Žiogo rinkinyje, saugojame Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Atrodo, panašios segės užsegamoji adata buvo atsitiktinai rasta, tyrinėjant Kriemalos kapinyną.
Abiejų Stakliškių lobio pasaginių segių galuose pavaizduoti gyvuliai su palyginti ilgokomis ausimis ir nemažomis, gerokai stilizuotomis galvomis. Dėl to sunku nustatyti, kokius gyvulius čia norėta pavaizduoti. Sprendžiant iš šių dirbinių formos bei gamybos būdo, atrodo, kad jie yra iš 13-14 a. ir, greičiausiai, pagaminti vietoje pagal lietuviams būdingas papuošalų formas.
Nemažą Stakliškių lobio papuošalų dalį sudaro apskritinės plokštelinės segės, kurias pagal jų ornamentavimo būdą galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Pirmajai skirtinos segės, puoštos juodinimo, antrajai – filigranine technika.
Juodinimu puoštų segių buvo 10. Visos jos padarytos iš plonos (iki 2,5-3 mm storio) sidabrinės skardelės, kurios paviršiuje įspausti nedideli grioveliai, užpildyti tam tikra juoda mase.
Toks papuošalų ornamentavimo būdas to meto sąlygomis buvo gana sudėtingas ir brangus. Tokie papuošalai buvo labai mėgiami įvairiuose Rytų kraštuose, ypač Bizantijoje, iš kur pačioje 2 m. e. t-mečio pradžioje jie, greičiausiai, pateko į rytų slavų bei kitų Europos tautų kraštus. Tokia technika ornamentuotų papuošalų Lietuvoje iki šiol aptikta nedaug. Šiuo metu žinoma tik viena panašiai ornamentuota žalvarinė pasidabruota dobilo lapo formos plokštelinė segė iš Siraičių (Telšių r.) kapinyno, kuriame būta daugiausia 10-12 a. palaidojimų.
Visas minėtas apskritines juodintas Stakliškių lobio seges pagal jų ornamentavimo būdą galima suskirstyti dar į tris atskirus pogrupius.
I pogrupiui skirtinos tiktai dvi neblogai išlikusios šio tipo segės. Jų paviršiuje esančio spiralinio rašto patys pakraštėliai puošti labai smulkiomis įkartėlėmis. Šių segių skersmuo siekia 7 cm, o svoris – 21-22 g.
II pogrupiui skirtinos 4 segės, kurių viena yra jau be užsegamosios adatos. Nuo I pogrupio šios segės skiriasi tuo, kad jų paviršiuje esančių spiralių plokštumos jau ištisai padengtos kiek stambesnių įkartėlių raštu. Šių segių skersmuo – 7,5-7,8 cm, svoris – 20-22 g.
III pogrupiui skirtinos taip pat 4 segės. Jų paviršiaus spiralių plokštumos ištisai padengtos net dvigubų stambesnių įkartėlių raštu. Nors šio pogrupio segių skersmuo yra beveik toks pat, kaip ir II jų pogrupio (7,2-7,8 cm), tačiau jos sveria – 15,1-16,8 g.
Nors juodinimu puošti dirbiniai Lietuvoje aptinkami jau nuo 10-12 a., tačiau daugiau šiuo būdu ornamentuotų apskritinių plokštelinių segių iki šiol dar neaptikta. Tuo tarpu panašios forma, dydžiu bei ornamentika nejuodintos žalvarinės apskritinės segės Lietuvoje aptinkamos gana dažnai, ypač 13-15 a. kapuose. Gana dažnai šio tipo segės aptinkamos ir senųjų prūsų maždaug to paties laikotarpio kapuose, Latvijoje jų randama žymiai mažiau.
Tuo būdu, remiantis visais minėtais duomenimis, apskritinės juodintos Stakliškių lobio segės laikytinos vietinės kilmės ir datuotinos maždaug 14 a. Skirtingą jų ornamentavimo būdą, greičiausiai, sąlygojo skirtingas joms panaudotas metalas.
Maždaug tam pačiam laikotarpiui priklauso ir kitos 9 apskritinės plokštelinės segės, puoštos filigranine technika. Jų skersmuo – 7,55-7,8 cm. Šios segės padarytos iš storesnės (iki 5-6 mm storio) sidabrinės plokštelės ir dėl to sveria daugiau – 40,9-42,9 g. Atrodo, kad šios segės yra padarytos iš minkštesnio ir gal geresnės prabos sidabro nei juodintos. Greičiausiai dėl to filigranine technika puoštos segės, ilgiau naudojamos, įlenkimų vietose dažnai lūždavo. Trijose Stakliškių lobio šios grupės segėse išlikę jų taisymo pėdsakų, būtent, įtrūkimų vietose iš vidinės pusės prilydytos siauros sidabro juostelės tokio storio, kaip ir segės. Matyt, šie papuošalai tuomet buvo labai branginami ir, gal būt, net perduodami iš kartos į kartą.
Vidinėje vienos segės pusėje, atrodo, mažu puncu yra iškalta nedidelė slaviško alfabeto raidė „И“. Remiantis paleografiniai duomenimis, toks grafikos tipas Senovės Rusioje pasirodė 13-14 a. ir buvo naudojamas ir vėlesniais laikais. Taigi, segėje iškalta raidė negalėtų būti ankstyvesnė, kaip iš 13-14 a. Ar ta raidė reiškia segės meistro, ar savininko vardą, sunku pasakyti.
Daugiau panašiai ornamentuotų apskritinių plokštelinių segių Lietuvoje iki šiol neaptikta. Tačiau segių forma yra vietinės kilmės, o jų ornamentas yra labai panašus į kitų šiame lobyje aptiktų daiktų ornamentą.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Vytautas Daugudis

FIKSAVIMO METAI: 1968

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 17-28

©: Sukūrimas Vytautas Daugudis

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal