Archeologijos objektas "Taurapilio pilkapynas (Utenos r.)" >> "1970–1971 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1970–1971 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
1970 m. žvalgomosios ekspedicijos metu apžiūrėti pilkapių likučiai. Ant žemesnės kalvelės (v. pusėje) rastos 6 ar 7 pilkapių vietos – išlikusios akmenų vainikų bei arimo išskleistų sampilų nežymios dalys. Ant gretimos – toliau į PR esančios didelės kalvos buvo dar 4–5 pilkapių pėdsakai. Be to, čia buvo matyti išversti akmenys, tarsi buvusių akmenų vainikų likučiai. Ši pilkapyno dalis 1969 m. buvo užsodinta mišku.
Pilkapiai ne kartą buvo kasinėjami apylinkės vyrų, ariami, jų vainikų akmenys visą laiką naudoti įvairiems ūkiniams darbams. Todėl iš keliasdešimt pilkapių liko tik 10–12 suardytų pilkapių žymės. Kasinėdami pilkapius, žmonės rasdavo žmonių ir arklių kaulų, kirvių, ietigalių, apyrankių ir įvairių kitų senienų. Tačiau nė viena iš jų nepateko į muziejų.
1970 m. buvo ištirtos pilkapių vietos V grupėje ir 1 – R. 1971 m. R grupėje ištirti dar 5 pilkapių likučiai ir iškasta 10 perkasų, ieškant buvusių pilkapių vietų. Taip buvo surasti dar 2 kapai – degintinis ir griautinis.
Tyrinėti pilkapiai buvo labai sunaikinti, kai kurių sampilai nuarti, todėl buvusių sampilų skersmenį ir aukštį ne visada galima nustatyti.
Išlikusios sampilų dalys rodo, kad jie buvo supilti iš vietinio grunto – žvyro ir smėlio. Kartais sampile yra ir akmenų. Pagrindas buvo išbarstytas smulkiais degėsiais.
Kiekvieną sampilą supo stambių akmenų vainikas. Ypač stambūs akmenys krauti apie sampilus V grupėje, kur dalis akmenų yra iki 0,9-1,3 m aukščio ir 60-80 cm skersmens. Pailgi akmenys statyti statmenai, kartais paremti mažesniu akmeniu. Antrojoje grupėje vainikams naudoti kiek smulkesni 30-80 cm skersmens akmenys. Sampilas ir jį supęs vainikas ne visada apskriti. Kartais jie kiek pailgi ar net kampuoti.
Sprendžiant iš išlikusių akmenų vainikų fragmentų, pilkapiai buvę gana įvairaus dydžio. Mažesnieji buvo 5,5–6 m skersmens (vainiko viduje), o didesnieji iki 11–12 m skersmens (pilkapiai 4, 5, 13).
Degėsiais išbarstyto ploto – pilkapio pagrindo – centre buvo kasama duobė kapui. Ji gana didelė, orientuota galais į R ir V, o gylis 0,6-1,6 m. Duobė ne visada taisyklingo keturkampio formos, kartais ji kiek primena trapeciją, o kartais yra kiek išorėn išlenktais šonais ir ties viduriu kiek platesnė. Didesnės ir gilesnės duobės buvo kasamos didžiuosiuose pilkapiuose, turtingiems kapams.
Duobių pakraščiuose kartais pastebima degėsių ruoželis.
Aptikta tik vyrų kapų. Iš jų 4 buvo pilnai išlikę, o kiti apardyti arba sunaikinti. Mirusiųjų griaučiai gulėjo duobės dugne, viename jos pakraštyje, ištiesti, galva į V, ant krūtinės – pasmakrėje sudėtomis rankomis. Karstų žymių kapuose nepastebėta.
Vyrai laidoti su ginklais ir negausiais papuošalais bei kitais buitiniais daiktais. Turtingesni kariai laidoti su žirgu, kuris buvo paguldomas duobės dugne šalia mirusiojo (galva į V).
Dalis mirusiųjų vėliau laidoti sudeginti.
Įkapės rodo, kad Taurapilio pilkapyne mirusieji laidoti 5–6 a. Tai patvirtina ir laidosena – pilkapynas yra iš laikotarpio, kai pradeda plisti mirusiųjų deginimo paprotys, bet dar aiškiai vyrauja paprotys laidoti mirusius nesudegintus.
Ypač dėmesį atkreipia pilkapiuose rasti ginklai: kovos kirviai, antskydžiai ir kt.
Pilkapyje 5 palaidotas mirusysis išsiskyrė įkapių gausumu, jų retumu ir brangumu. Mirusiajam įdėtas geležinis dviašmenis kalavijas, turėjęs medinę rankeną ir puošnias makštis. Makštų angą išorėje puošė keturkampė giliu reljefiniu ornamentu papuošta sidabrinė paauksuota plokštelė, o užpakalinėje pusėje – tokio pat dydžio plona neornamentuota sidabro plokštelė. Apie 7 cm žemiau angos apkalo makštis puošė 2 žalvariniai dvigubo kryžiaus formos apkalai, padengti paauksuota sidabro plokštele. Makštis dar puošė nedidelis apskritas sidabrinis, paauksuotas, puošniai ornamentuotas, sidabrinėmis vinutėmis pritvirtintas apkalas, kurio priekinė pusė ornamentuota ir paauksuota. Abipus makštų buvo po vieną apskritą sidabrinę paauksuotą sagtį su masyviu liežuvėliu ir puošniai ornamentuotu, paauksuotu apkalu, užbaigtu „žuvytės uodega“. Be to, komplektui priklausė dar viena maža apskrita sidabrinė, paauksuota sagtelė, puošta tarsi pjaustytu ornamentu, ir išlikusi dalis ovalinės geležinės sagtelės, kurios diržo geležinis apkalas buvo puoštas 4 (išlikę 2) almandinais. Be to, atrodo, kad prie rankenos buvo prikabintas cilindro formos kalkakmenio karolis, iš vienos pusės padengtas paauksuotu sidabriniu apkalu.
Ant krūtinės buvo padėtas puošnus, sidabruotas geriamasis ragas. Pentinų diržų apkalai buvo padengti sidabro plokštele. Be šių puošnių dirbinių įdėtos dvi ietys, peilis, stambus akmeninis galąstuvas ir geležinis kirvis bei žalvarinė lankinė segė, šalia paguldytas žirgas be jokių aprangos detalių.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Radiniai iš Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 1 kapo
Radiniai iš Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 6 kapo
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 kapo planas
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 6 kapo planas

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Adolfas Tautavičius

FIKSAVIMO METAI: 1972

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 40-48

©: Sukūrimas Adolfas Tautavičius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal