Archeologijos objektas "Taurapilio pilkapynas (Utenos r.)" >> "Taurapilio pilkapis 5 („Kunigaikščio kapas“)"

Archeologija


PAVADINIMAS: Taurapilio pilkapis 5 („Kunigaikščio kapas“)

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
Taurapilyje „kunigaikščio“ kapu vadiname pilkapį 5, esantį V pilkapių grupėje. Jis buvo šios grupės centre, kiek arčiau kalvos Š krašto. Žemės paviršiuje išlikęs apie 50–60 cm aukščio ir 14–15 m skersmens pakilimas. Paviršiuje, P krašte, matėsi kelių išlindusių akmenų viršūnės.
Buvo tiriamas 14x15 m dydžio plotas. Po plona velėna buvo maišytas žvyro sampilas, kai kur pastebėta degėsių dėmių, 60–70 cm gylyje pilkapio pagrinde aptiktas kelių centimetrų storio smulkių juodų suodžių sluoksnelis. Jame rasta ir keletas šlako gabalėlių.
Sampilo pakraščiu sudėto apie 12 m skersmens (iš vidaus) akmenų vainiko išliko tik fragmentai. Ant žemės paviršiaus dėti stambūs akmenys, daugiausia 40–65 cm skersmens, o kai kurie 70–90 cm aukščio. Pailgi akmenys vainike statyti vertikaliai, todėl jie tarsi sudarė akmeninę 60–90 cm aukščio sienelę apie sampilą. Sampilas turbūt buvo 1 m aukščiau nei vainikas ir kartu su juo sudarė 13,5 m skersmens apskritimą.
Mirusysis buvo palaidotas netaisyklingoje 4 m ilgio ir 2,8 m pločio keturkampėje duobėje, kuri į apačią siaurėjo. 1,4 m gylyje aptikti žirgo, o 1,5 gylyje – žmogaus griaučiai.
40-50 m. vyras buvo paguldytas aukštielninkas, galva į V. Rankos sulenktos stačiu kampu, sudėtos kiek aukščiau juosmens, kojos ištiestos ir suglaustos, pėdos kiek išskėstos.
Prie viršugalvio padėtas ir į jį šonu rėmėsi masyvus akmeninis galąstuvas. Netoli dešinio peties, beveik prie žastikaulio, gulėjo žalvarinė lankinė segė. Ant kairės rankos viduriniojo piršto uždėtas sidabrinis įvijinis žiedas. Prie kairiojo šono, ties dubens kaulais, padėtas (kotu kojų link) pentinis siauraašmenis kirvis, kurio pentis siekė nugarkaulį.
Prie dešiniojo šono gulėjo geležinis dviašmenis 91 cm ilgio kalavijas su medine rankena, įdėtas į medines, greičiausiai oda aptrauktas, sidabriniais paauksuotais apkalais apkaustytas makštis. Jis, matyt, buvo padėtas prie šono, iš dalies ant mirusiojo kartu su diržu kalavijui prikabinti, nes abipus geležtės, žemiau makštų angos, gulėjo po puošnią sidabrinę paauksuotą sagtį. Kalavijo smaigalys – šalia dešinio blauzdikaulio, apie 25 cm nuo pėdos kaulų ir maždaug 15 cm žemiau kelio. Rankenos galas gulėjo ant sulenktų rankų kaulų apie 28 cm nuo smakro kaulo.
Šalia kalavijo ir prie pėdų kaulo rasta dar keletas dirbinių: 18 cm ilgio peilis su rankena, žalvarinė žiedinė įvija, žalvarinis pincetas plačiomis žnyplėmis. Į kalavijo rankeną rėmėsi ant juosmens padėto geriamojo rago angos kraštas, apkaltas ornamentuota sidabro plokštele. Jis rėmėsi ir į dešinės rankos kaulus. Po kalavijo rankena gulėjo sidabro vamzdelis (galbūt rago rankenos papuošimas).
Prie dešinio mirusiojo šono buvo padėtos 2 ietys. Šalia dešinės kojos pėdos kaulų išliko jų geležiniai įmoviniai ietigaliai.
Mirusysis palaidotas su žalvario pentinais. Kairės kojos pentino spyglys iškritęs. Pentinai pritvirtinti siaurais dirželiais, kurių išliko ovalios sagtelės su 2 ilgais siaurais galų apkalais bei keliolika apskritų apkalėlių. Jie nedidele vinute buvo prikalti prie dirželio. Visų apkalų paviršius klotas sidabro plokštele.
Tarp pėdų kaulų gulėjo geležinis kūgio formos antskrydis viršūne žemyn. Prie jo R krašto aptikta 4,2 cm skersmens žalvario grandelė (turbūt, skydui pakabinti) ir maža ovalinė žalvario sagtelė. Antskydis prie medinio skydo buvo prikaltas žalvarinėmis vinutėmis su mažomis keturkampėmis piramidės formos galvutėmis. Ant jo liko atsispaudusio storo marškonio audinio pėdsakų. Tai rodytų, kad mirusiojo kūnas buvo užklotas storu lininiu audiniu ir ant jų padėtas skydas.
Šalia mirusiojo iš Š pusės, ant kairiojo šono galva į V buvo paguldytas žirgas. Jis gulėjo nugara į mirusįjį, galva ant šono, snukiu į Š. Pakaušio kaulai per 42 cm nuo žmogaus kaukolės, o užpakalio – per 25 cm nuo žmogaus kairio blauzdikaulio. Žirgo užpakalinės kojos beveik ištiestos, lygiagrečios, rėmėsi į duobės Š kraštą, apie 1 m nuo jos ŠR kampo. Priekinės kojos per kelius kiek sulenktos, ir dešinė taip pat rėmėsi į duobės kraštą. Griaučiai palyginti gerai išlikę; jie jauno (2 m.) gana stambaus žirgo. Žirgo aprangos detalių – nerasta.
Mirusysis buvo palaidotas su gana daug įkapių. Didžiausią grupę sudaro ginklai. Prie kario aprangos, be to, priklauso ir pentinai su puošniai apkaustytais dirželiais. O papuošalų ir buitinių daiktų rasta visai mažai. Be to, pincetas ir geriamasis ragas gali būti traktuojami kaip apeiginiai, su religija susiję daiktai.
Dalis daiktų yra vietiniai, tačiau kalavijas su puošniomis makštimis, taip pat sagtys, geriamojo rago apkalas – neabejotinai importiniai. Pentinai turbūt daryti vietoje, sekant iš kitų kraštų atvežtais pavyzdžiais.
Labiausiai iš importinių dirbinių išsiskiria dviašmenis kalavijas. Tai antras toks kalavijas, rastas 1 t-mečio vidurio Lietuvos paminkluose (pirmasis aptiktas 1958 m. Krikštonyse, Lazdijų r.). Be to, sprendžiant iš liekanų, labai retas kalvio makštų apkalas, nes jų nerasta baltų genčių žemėse. Jų nepasitaikė ir kaimyniniuose slavų bei germanų kraštuose. Kiek panašių aptinkama Dunojaus baseino žemėse.
Po kalavijo geležte arčiau įkotės rastas tarsi iš minkšto kalkakmenio padarytas cilindro formos 2,2 cm skersmens karolis, prie kurio vieno šono pritvirtintas beveik pusrutulio formos sidabrinis paauksuotas ornamentu puoštas apkalas. Ano meto papročiu jis greičiausiai buvo pritvirtintas dirželiu prie rankenos, kaip 5–6 a. mėgo hunų ir germanų gentys, kurios naudojo ir stiklo ar gintaro karolius. Kartu tai savotiškas amuletas.
Prie kalavijo makštų rastos 3 sidabrinės ir geležinės sagtys. Matyt, jos naudotos makštims prie diržo prisegti. Panašių sagčių Lietuvoje jau rasta (Vilkyčiuose, Šilutės r.). Daug dažniau panašių sagčių ir apkalų prie jų aptinkama Dunojaus baseino kraštuose, Balkanuose ir germanų genčių gyventuose plotuose. Vienos mažos sidabrinės sagtelės ornamentas būdingas Balkanams ir Krymui.
Įdomu, kad sagčių ir jų apaklų kraštinės briaunos, panašiai kaip ir kalavijo makštų angos apkalo pakraštėliai bei plokštelės pakraščiai makštų smaigalio apkalo centre, puoštos smulkiomis įkartėlėmis ir visos paauksuotos. Be to, sagčių apkalo ornamente, makštų galo ornamente, apskritoje apkalo plokštelėje bei rankeną puošusio amuleto ornamente kartojasi S motyvas. Tai greičiausiai rodytų, kad kalavijo makštis, amuletą ir sagtis gamino vienas meistras.
Ryšius su pietų ir pietvakarių sritimis rodo ir kape rasti žalvariniai pentinai. Jų lankelis trumpas (6,4 cm ilgio), masyvus, pusapvalio pjūvio, galai puošti keliais skersiniais grioveliais. Lankelio viduryje yra nedidelė skersinė kryžma, kurios viršutinis galas užlenktas išorėn ir sudaro kabliuką. Ties kryžma išorėje yra keturkampė plokštuma, kurios centre įtvirtintas nedidelis profiliuotas spyglys. Toks pentinas galėjo būti pritvirtinamas prie kojos 2 dirželiais. Vienas iš jų buvo prikalamas vinutėmis ir plona plokštele išilgai lankelio pentino vidinėje pusėje, o antrasis, užkabintas už kabliuko, apjuosdavo koją prie čiurnos. Daugiausia tokių pentinų žinoma iš baltų genčių gyventos srities, ir tyrinėtojai siūlo juos vadinti vakarinių baltų variantu. Tokių pentinų taip pat rasta Plinkaigalyje, Rūdaičiuose, Pašušvyje.
Iš dalies kaip ginklas galėjo būti vartojamas ir 20 cm ilgio geležinis pentinis kirvis. Tokie kirviai – gana dažnas Lietuvos kapinynų ir pilkapių radinys. Taurapilio pilkapyje 5 rasto kirvio forma nesiskiria nuo kitų Rytų Lietuvoje aptiktųjų, todėl jis laikytinas vietinių kalvių gaminiu. Vietinės gamybos yra ir nedidelis įtveriamasis peilis.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 kapas
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 kapas
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 kapo detalė: antskydis, ietigaliai ir pentinai
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 kapo detalė: kalavijas
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 kapo detalė: kalavijo makštys ir geriamasis ragas
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 kapo detalė: pentinai
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 tyrimai
Taurapilio (Utenos r.) pilkapio 5 vieta

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Adolfas Tautavičius

FIKSAVIMO METAI: 1981

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 18-31

©: Sukūrimas Adolfas Tautavičius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal