Archeologijos objektas "Senųjų Trakų piliavietė" >> "1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai"

Archeologija


PAVADINIMAS: 1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS:

TEKSTINIS TURINYS:
1996 m. tęsti tyrinėjimai piliavietės Š, ŠR dalyse (į R nuo dabartinio įvažiavimo ir ten esančio medinio pastato). Šioje vietoje ištirtas 40 kv. metrų plotas. Mūro siena aptikta 1,5 m gylyje. Jos storis apie 2,1 m, mūras – kiautinės konstrukcijos. Sienos vidinė pusė sumūryta vien iš plytų, dedant jas baltiškuoju būdu (dvi ilgos, viena trumpa). Išorinėje pusėje – gana stambūs, neaptašyti lauko akmenys. Sienos vidus užpildytas gerokai smulkesniais akmenimis, sumaišytais su plytgaliais, ir apipiltas storu skiedinio sluoksniu. Šios sienos mūro konstrukcija kiek skiriasi nuo anksčiau ištirtų sienų kituose piliavietės pakraščiuose, kur plytų kiautas buvo iš išorės. Galbūt siena prie įvažiavimo vartų iš išorės buvo apjuosta akmenų kiautu, norint ją dar labiau sutvirtinti. Nei sienos vidinėje, nei išorinėje pusėje nepavyko pastebėti pamatų griovio pėdsakų – jų nematyti supiltinio biraus žvyro sluoksnyje.
1996 m., norint patikslinti buvusios pilies planą ir pabandyti preliminariai nustatyti kultūrinio sluoksnio intensyvumą, Senųjų Trakų piliavietėje Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai V. Nasedkin ir J. Jacyna atliko geofizinius tyrimus. Detaliau žvalgyta tik piliavietės PV dalyje, bet rezultatus dar teks tikslinti po būsimų archeologinių tyrinėjimų.
1997 m. tirta piliavietės Š dalis, į P nuo dabartinio įvažiavimo ir į PR nuo šventoriaus tvoros. Ši vieta pasirinkta norint nustatyti, ar išliko buvusios pilies kultūrinis sluoksnis aikštelės centre, toje vietoje, kur 19 a. rašytiniai šaltiniai mini senuosius pilies (?) pastatus. Be to, 1899 m. fotonuotraukoje, kuri užfiksavo dabartinės bažnyčios statybą, matyt, kad statybos metu netoli nuo tyrinėto ploto buvo iškastas griovys ir išardyti ten buvę mūrai.
Ištirtas 75 kv. m plotas. Kultūrinio sluoksnio storis šioje dalyje apie 2-2,5 m. surastas beveik 1 m storio benediktinų vienuolyno laikotarpio kultūrinis sluoksnis, iš jo paminėtina 16 a. antrąja puse -17 a. pradžia datuojamas krosnies mūrinis padas ir keliolika plokštinių bei dubeninių koklių, taip pat 14 a. pilies laikotarpio sluoksnis – spėjamo griovio, kuris galėjo dalyti pilies kiemą R-V kryptimi, Š šlaitas, gausi keramikos kolekcija, pora žiedų, apyrankė, 12 peilių, 2 raktai, 4 lanko ir 83 arbaleto strėlės. Šie duomenys leidžia spėti, kad pilis buvo gana staigiai sunaikinta ir apleista (itin ryškus degėsių sluoksnis ir prie gynybinių sienų, ir griovio šlaite), o bent jau piliavietės Š dalyje, šalia dabartinės bažnyčios ir šventoriaus, galėjo stovėti pilies gyvenamieji pastatai.
Žvalgyta ir buvusių parapijos kapinių teritorija, esanti į Š nuo dabartinio įvažiavimo į piliavietę, miestelio ambulatorijos ir sodybos teritorijoje. Šioje vietoje ištirtas 10 kv. m plotas, rastas 16-18 a. kapas bei medinės bažnyčios, statytos apie 1780 m. ir sugriautos 1905 m. pamatai.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS: Albinas Kuncevičius

FIKSAVIMO METAI: 1996-1997

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Senieji Trakai (Trakų raj.)

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Archeologinė tiriamoji ekspedicija

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 258-261

©: Sukūrimas Albinas Kuncevičius

©: Išleidimas Lietuvos istorijos institutas

PASTABOS:

Spausdinti

Atgal