Tautosakos objektas "Pasaka AT 700 Nykščiukas" >> "1981 redaguota versija"

Tautosaka


PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1905 originalas

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
NYKŠČIUKAS

Vieni tėvai ilgai gyveno. Begyvendami visiškai pasenėjo, bet vaikų susilaukti negalėjo ir todėl buvo labai nuliūdę. Vienąkart atėjo į juos senutė. Tie žmonės klausia jos:
– Ar nežinai, kas daryti, kad vaikų atsirastų? Labai norėtum nors vieno vaikelio susilaukti.
Senutė atsako:
– Nusipjauk nuo kairės rankos nykštį, užmesk užuokrosnin ir
turėsi vaiką.
Moteriškė paklausė: nupjovė pirštą, užmetė užuokrosnin, ir
jai ranka tuojau užgijo.
Vienąkart vyras akėjo lauką, o jo pati namie blynus kepė. Pati buvo besitaisanti vyrui blynus nešti ir išgirdo balsą:
– Labas rytas, motute!
Močia nustebo, nesupranta, kas čia galėtų būti. Apsigręžė ir pamatė mažutį vaikiuką, ne didesnį už pirštą.
– Nebijok, aš tavo sūnus, Nykščiukas! Ką čia, motut, dirbi? Motina atsakė:
– Kepu blynus, nešiu tėvui valgyti.
Nykščiukas ėmė prašyti motinos, kad leistų jį vieną nunešti tėvui valgyti. Motina ilgai nenorėjo jam duoti, nes netikėjo, kad jis, toks mažas būdamas, galės panešti tokį didelį bliūdą. Bet, ilgai prašoma, galų gale sutiko:
– Nešk, kad taip nori, – sako.
Nykščiukas pasikinkė bliūdan ir veža tiesiu keliu blynus. Privežęs prie išarto lauko ir nebegalėdamas per arimą pavežti, užsidėjo bliūdą ant galvos ir nešte nešė. Tėvas, pamatęs iš tolo, tarė, kad pats bliūdas eina. Nykščiukas prinešė ir sako:
– Labas rytas, tėveli! Aš tavo sūnus, Nykščiukas.Tėvas labai apsidžiaugė: sūnaus jis kaip gervė giedros laukė. Nykščiukas prašo, kad tėvas atsisėstų ir valgytų, o tuo tarpu jisai paarėsiąs. Tėvas sako:
– Kur tu arsi, toks mažas būdamas!
Bet Nykščiukas neatleidžia, prašo tėvo pasilsėti: jis pats arsiąs, ir gana. Tėvas ir leido. Taip jis įlipo jaučio ausin ir rėkia:
– Šiu, balni! Šiu, margi! – ir jaučiai jo klausė.
Pro lauką važiavo ponas. Tas negali suprasti, kaip tai jaučiai patys aria. Priėjo prie artojaus, – prie tėvo, kurs tuo tarpu blynus valgė, – ir klausia:
– Kas čia aria? Artojas atsakė:
– Mano sūnus aria. Ponas sako:
– Kur jis yr, tas tavo sūnus?Artojas pašaukė Nykščiuką. Tas išlindo iš jaučio ausies, užlipo ponui ant skrybėlės ir sako:
– Kaip gražu tame margame pasaulyje!
Ponui labai patiko Nykščiukas, ir prašo artojaus, kad jam parduotų savo sūnų. Tėvas nenori už jokius pinigus jam duoti. Sūnus užlipo savo tėvui ant apikaklės ir sako ausin:
– Tėveli, parduok mane! Tas ponas duos tau pilną skrybėlę pinigų, aš ir vėl į tave sugrįšiu.
Taip tėvas ir pardavė Nykščiuką ir pargrįžo namo pilna skrybėle pinigų nešinas. Ponas įsidėjo Nykščiuką ratuosna ir pagrįžo namo. Visi pono namiškiai į jį stebėjos, nes tokio žmogučio niekados nebuvo matę.
Vienąkart Nykščiukas išbėgo iš pono namų ir pasislėpė tarp šiaudų dienadaržy. Karvė ėdė šiaudus ir prarijo draug Nykščiuką. Atėjo merginos karvių milžtų, ir Nykščiukas karvės pilve pradėjo iš visos gerklės rėkti:
– Pjaukit šitą karvę, nes šiaip ji pati padvės!
Merginos apsigando, parėjo namo ir pasisakė ponui, ką girdėjusios. Ponas pats atėjo pažiūrėtų, kas yra tai karvei, ir vėl girdi balsą:
– Pjaukit šitą karvę, šiaip ji pati padvės!
Ir papjaudino ponas tą karvę. Jos žarnas išmetė laukan. Tuo tarpu vilkas, bebėgdamas pro šalį, pamatė išmestas žarnas, – jose tebebuvo Nykščiukas, – ir prarijo tas žarnas.
Nykščiukas, vilko pilve būdamas, pradėjo jam apsakinėti, kad eitų ten ir ten, kur yra kamara, toj kamaroje esą daug pieno, sūrių, sviesto, – o toji kamara buvo Nykščiuko tėvų. Išgirdęs taip kalbant savo pilve, vilkas nustebo. Jis nuėjo ton vieton, kur jam sakė Nykščiukas. Kaip tik įėjo kamaron, Nykščiukas tuoj pradėjo šaukti:
– Tėveli, motute, vilkas kamaroje!
Tėvai subėgo pažiūrėtų, kas ten dedas. Pamatė vilką ir užmušė. Paskui Nykščiukas sako:
– Aš, jūsų sūnelis, esu vilko viduriuose. Išvaduokit mane!
Tėvai išėmė iš vilko vidurių Nykščiuką ir gyveno paskui draugėj – ilgai ir laimingai.

VAIZDO / GARSO DUOMENYS:

PATEIKĖJAS:

FIKSUOTOJAS:

FIKSAVIMO METAI: 1981

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

FIKSAVIMO APLINKYBĖS:

PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 75

Spausdinti

Atgal