TERMINAI

TERMINAS: BALTIJOS AUKŠTUMOS

APIBRĖŽIMAS: Tai kalvotas žemės paviršiaus ruožas, moreninis masyvas į pietus ir pietryčius nuo Baltijos jūros.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Ilgis - 1500 km, aukštis - 200-300 m. Driekiasi nuo Dauguvos per rytų Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją iki Danijos (Jutlandijos). Lanku juosia Lietuvą iš pietų ir pietryčių. Šiaurės rytuose jungiasi su Švenčionių aukštuma, o vakaruose - su aukštumomis, kurios tęsiasi per Lenkiją (Mozūrijos ežeruotasis kalvynas). Lietuvoje Baltijos aukštumos - ežeringiausia krašto sritis. Žemės paviršius aukštumose iškyla 180-280 m virš jūros lygio. Sūduvos aukštumos vakaruose, netoli Vištyčio ežero, yra aukščiausia Baltijos aukštumų vieta - Dunojaus kalnas (282,9 m).

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | GAMTINIAI REGIONAI
ARCHEOLOGIJA | GAMTINIAI REGIONAI

ŽEMESNI LYGMENYS:
AUKŠTAIČIŲ AUKŠTUMA
DZŪKŲ AUKŠTUMA
NEMUNO VIDURUPIO PLYNAUKŠTĖ
NERIES ŽEMUPIO PLYNAUKŠTĖ
SŪDUVOS AUKŠTUMA
VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ PLYNAUKŠTĖ

SINONIMIJA:
BALTIŠKOSIOS AUKŠTUMOS KUDABA Č. Lietuvos aukštumos. Vilnius: Mokslas, 1983, p. 126.

EŽERUOTOSIOS MORENINĖS BALTIJOS-ŠVENČIONIŲ-NARUČIO AUKŠTUMOS BASALYKAS, A. Lietuvos TSR teritorijos kompleksinio fizinio-geografinio rajonavimo klausimu. Iš Geografinis metraštis. Vilnius, 1960, t. III, p. 38.

PASKUTINIO APLEDĖJIMO PAKRAŠTINĖS MORENINĖS AUKŠTUMOS BASALYKAS, A. Lietuvos TSR fizinė geografija. Fiziniai geografiniai rajonai. Vilnius: Mintis, 1965, t. 2, p. 31, 286.

ATITIKMENYS:
ang. Baltic Upland
ČESNULEVIČIUS, A. Lietuvos reljefas: morfografiniai ir morfometriniai aspektai. Vilnius: Geografijos institutas, 1999, p.175.

vok. Baltische Höhenrücken
Baltische Höhenrücken [žiūrėta 2004 m. Gruodžio mėn. 1 d.]. Prieiga per internetą: .

rus. Балтийская гряда
Балтийская гряда. [žiūrėta 2004 m. Gruodžio mėn. 1 d.]. Prieiga per internetą: < http://slovari.net/show.php?sl=bs&art=5271 >.

TERMINO ŠALTINIAI:
KAVOLIŪTĖ, F. Naujieji Lietuvos orografinių vienetų pavadinimai. Iš Geografijos metraštis, Vilnius, 2000, nr. 33, p. 476-479.

ILIUSTRACIJA: Geografijos žemėlapiai IX kl. Vilnius: kartografinė firma Briedis, 1995 (M 1:1 100 000).

PASTABOS: Pagal A. Basalyko fizinį geografinį rajonavimą Sūduvos ir Dzūkų aukštumos apjungtos į vieną - Pietų aukštumą, o Neries žemupio ir Nemuno vidurupio plynaukštės priskirtos Vidurio Lietuvos žemumai. Be to, A.Basalykas Baltijos aukštumų rajonui priskiria ir Švenčionių aukštumą ir Dysnos žemumą.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Andra Strimaitienė 2004-06-18 andra@centras.lt

©: Sukūrimas, Andra Strimaitienė Lietuvos istorijos institutas

Atgal