TERMINAI

TERMINAS: ŠVENČIONIŲ AUKŠTUMA

APIBRĖŽIMAS: Tai kalvotas žemės paviršius Lietuvos rytuose.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Aukštuma tęsiasi nuo Dysnų ežero pietvakarinės pakrantės į pietus per Naująjį Daugėliškį, Švenčionis iki Baltarusijos sienos (Baltarusijoje jos tęsinys - Naručio (arba Naročiaus) aukštuma - siekia Naročiaus ežerą). Lietuvoje apima Ignalinos raj. pietrytinę dalį ir Švenčionių raj. rytinę dalį. Aukštumos plotis - 20-25 km. Šiaurėje jungiasi su Aukštaičių aukštuma, vakaruose nusileidžia į Žeimenos lygumą, rytuose į Dysnos lygumą. Aukštuma susiformavo anksčiau nei Baltijos aukštumos, todėl joje mažiau ežeringų daubų. Švenčionys įsikūrę Cirkliškio kalvyne. Aukščiausiai iškilusi Nevaišių kalva (289 m.) Daugėliškio kalvyne, į rytus nuo Ignalinos.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | GAMTINIAI REGIONAI
ARCHEOLOGIJA | GAMTINIAI REGIONAI

SINONIMIJA:
ŠVENČIONIŲ-NAROČIAUS AUKŠTUMA BASALYKAS, A. Lietuvos TSR fizinė geografija. Fiziniai geografiniai rajonai. Vilnius: Mintis, 1965, t. 2, p. 32, 361.

ŠVENČIONIŲ-NARUČIO KALVOTOJI-DAUBOTOJI-EŽERUOROJI MORENINĖ AUKŠTUMA BASALYKAS, A. Lietuvos TSR teritorijos kompleksinio fizinio-geografinio rajonavimo klausimu. Iš Geografinis metraštis. Vilnius, 1960, t. III, p. 42-43.

ATITIKMENYS:
ang. Švenčionys Upland
ČESNULEVIČIUS, A. Lietuvos reljefas: morfografiniai ir morfometriniai aspektai. Vilnius: Geografijos institutas, 1999, p.175.

vok. Schwentschionis-Narotsh Höhenrücken
BASALYKAS, A. Lietuvos TSR fizinė geografija. Fiziniai geografiniai rajonai. Vilnius: Mintis, 1965, t. 2, p. 495.

vok. Švenčionys-Narutis Höhenrücken
BASALYKAS, A. Lietuvos TSR teritorijos kompleksinio fizinio-geografinio rajonavimo klausimu. Iš Geografinis metraštis. Vilnius: 1960, t. III, p. 65.

rus. Свенцяно-Нарочанская возвышенность.
BASALYKAS, A. Lietuvos TSR fizinė geografija. Fiziniai geografiniai rajonai. Vilnius: Mintis, 1965, t. 2, p. 493.

TERMINO ŠALTINIAI:
KAVOLIŪTĖ, F. Naujieji Lietuvos orografinių vienetų pavadinimai. Iš Geografijos metraštis, Vilnius: 2000, nr. 33, p. 476-479.

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius: Mintis, 1971, t. III, p. 442.

ILIUSTRACIJA: Geografijos žemėlapiai IX kl. Vilnius: kartografinė firma Briedis, 1995 (M 1:1 100 000).

PASTABOS: A.Basalykas šias aukštumas priskyręs paskutinio apledėjimo pakraštinių moreninių (Baltijos) aukštumų sričiai.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Andra Strimaitienė 2004-06-18 andra@centras.lt

©: Sukūrimas, Andra Strimaitienė Lietuvos istorijos institutas

Atgal