TERMINAI

TERMINAS: LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ

APIBRĖŽIMAS: Valstybė Rytų Europoje 13-18 a. Apėmė dabartines Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, dalį Vakarų Rusijos, nuo 1561 m. dalį Latvijos teritorijų.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Valstybės pradžia laikoma 13 a. pirmojoje pusėje Mindaugo suvienyta dalies baltų genčių (dominavo lietuviai) teritorija. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai 1385 m. pasirašius Krėvos sutartį, 1386 m. tapus Lenkijos karaliumi ir 1387 m. įvykdžius Lietuvos (Aukštaitijos) krikštą, buvo pradėti procesai, įtakoję visą tolesnę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidą vėlyvųjų viduramžių bei vėlesniu laikotarpiu. Po Krėvos sutarties ir Lietuvos krikšto buvo panaikinta LDK politinė blokada, tačiau kartu į LDK pretenzija pradėjo reikšti lenkų ponai, kurie LDK laikė Lenkijos vasaline dalimi. LDK savarankiškumas sustiprėjo po 1392 m. Astravos sutarties, kuomet LDK gavo atskirą faktinį valdovą (Vytautas). 15 a. pirmajame trečdalyje LDK tapo stipriausia, o Didžiojo kunigaikščio valdžia pasiekė didžiausią politinę galybę: prijungus Smolenską (1404 m.) valstybės teritorija išsiplėtė iki 1 mln. kv. km; buvo atsiimta Žemaitija, kartu su Lenkija nugalėtas Kryžiuočių ordinas (Žalgirio mūšis, 1410 m.), atgauta Užnemunė (1422 m.). Nuo 15 a. pabaigos suintensyvėjo karai su sustiprėjusia Maskvos didžiąja kunigaikštyste, kuri 16 a. pradžioje išaugo į Rusijos valstybę. Juodosios jūros pakrantę iki 16 a. vidurio galutinai užvaldė Krymo totoriai. 16 a. viduryje LDK plotas sumažėjo iki 700 000 kv. km, gyventojų skaičius siekė apie 3,5 mln. Padėtį komplikavo 1561-1583 m. Livonijos karas su Rusija dėl įtakos šiame regione. Karai su Rusija skatino LDK ieškoti sąjungininkų. Be to LDK bajorai siekė tokių pat teisių ir privilegijų kaip ir bajorai Lenkijoje. Tai skatino LDK ir Lenkijos suartėjimą, pasibaigusį 1569 m. Liublino unija. Buvo sudaryta federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė - Dviejų Tautų Respublika, realiai turėjusi tik bendrą valdovą, seimą ir senatą ir atskirą ūkį, teisinę sistemą, valstybės pareigūnus, vidaus ir užsienio politiką. Po unijos LDK plotas sumažėjo iki 300 000 kv. km, gyventojų skaičius iki 2 mln.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | VIDURAMŽIAI | VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI | administraciniai regionai

ŽEMESNI LYGMENYS:
TRAKŲ KUNIGAIKŠTYSTĖ
TRAKŲ VAIVADIJA
VILNIAUS KUNIGAIKŠTYSTĖ
VILNIAUS VAIVADIJA
ŽEMAIČIŲ SENIŪNIJA

SUSIJĘ TERMINAI:
VOKIEČIŲ ORDINO VALSTYBĖ

SINONIMIJA:
LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTIJA Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai. Vilnius: 2001.

ATITIKMENYS:
angl. Grand Duchy of Lithuania
Ecyclopaedia Britanica [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.britanica.com.

rus. Великое Княжество Литовское
Королевство Польша и Великое Княжество Литовское в XIV-XV вв. [Kartografija]. Pед. Е.П. Кучборская. Москва: 1955.

lenk. Wielkie Księstwo (Xięstwo) Litewskie
AFTANAZY, R. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej. Wrocław: 1991, Cz. 1.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas

Lietuvos Didžioji kunigaikštystė. Iš tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1986, t.2, p. 565-566.

ILIUSTRACIJA: Lietuva žemėlapiuose. Vilnius, 2002, p. 56-57, 58-59, 70-71, 88-89, 104-105.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-10-20

©: Sukūrimas, Rimvydas Laužikas Lietuvos istorijos institutas

Atgal