TERMINAI

TERMINAS: PILIAKALNIS (ŠVENTYKLA)

APIBRĖŽIMAS: Piliakalnis, turintis šaltinių paliudytą sakralinę funkciją.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Menamos ikikrikščioniškų tikėjimų vietos piliakalniuose, išskiriamos po atitinkamų tyrinėjimų. Jų paplitimas priklausė nuo vietos genčių religinės sistemos. Europoje fiksuoti pavyzdžiai yra iš laikotarpio prieš krikščionybės įvedimą. Manoma, baltų gentims galėjo būti būdingi nuo 1-mečio pr. Kr. pabaigos.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | ŠVENTYKLA
ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYNYBINĖS VIETOS | PILIAKALNIS | pagal funkciją

SUSIJĘ TERMINAI:
ŠVENTAS KALNAS

SINONIMIJA:
PILIAKALNIS-ŠVENTVIETĖ ZABIELA, G. Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose. Iš Nuo kulto iki simbolio. Vilnius, 2002, p. 84–104.

ATITIKMENYS:
angl. Hill fort / temple
VAITKEVIČIUS, V. Studies into the Balts' Sacred Places. Oxford: J. & E. Hedges Ltd., 2004, p. 14–15.

rus. Городище-святилище
РУСАНОВА, И. П.; ir ТИМОЩУК, Б. А. Языческие святилища древних славян. Москва, 1993, с. 20.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas, P. 48-50

PAVYZDYS ARUODUOSE: Palangos piliakalnis (šventykla), vadinamas Birutės kalnu

ILIUSTRACIJA: Birutės kalno paleoastronominio įrenginio rekonstrukcinis piešinys

PASTABOS: Apie sakralinę vietų funkciją liudija jų pavadinimai, rašytiniai šaltiniai, pasakojamoji tradicija arba archeologinių tyrinėjimų metu surastos struktūros (pvz., statinių liekanos, apeiginės duobės) bei radiniai (pvz., religiniai reikmenys, sakraliniai lobiai).

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gintautas Zabiela 2006-11-20

©: Sukūrimas, Gintautas Zabiela Lietuvos istorijos institutas

Atgal