TERMINAI

TERMINAS: ŠVENTA PIEVA

APIBRĖŽIMAS: Lygi, žole apaugusi vieta, susijusi su ikikrikščioniškąja (paprastai – baltų) religija ir mitologija.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Šventos pievos paprastai aptinkamos prie upės ar ežero. Paprastai naudojama kaip šienaujamas plotas ar gyvulių ganykla, kuo skiriasi nuo šventų laukų. Labiausiai paplitusios Alkos pievos, kurios dažnai sudaro kompleksus su Alkos kalnais, Alkos upėmis.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | ŠVENTVIETĖ | ŠVENTAS LAUKAS

ATITIKMENYS:
angl. Sacred meadow
DOWEN, K. European Paganism. The realities of cult from antiquity to the Middle Ages. London: Routledge, 1999, p. 89–91; DARVILL, T. Oxford Concise Dictionary of Archaeology. Oxford: Oxford University Press, 2003, p. 254; VAITKEVIČIUS, V. Studies into the Balts' Sacred Places. Oxford: J. & E. Hedges Ltd., 2004, p. 15–16.

vok. Heilige Wiese

Leidinio aprašas, P. 121

rus. Луг
РЫБАКОВ, Б. А. Язычество древней Руси. Москва, 1987, c. 121.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas, P. 51–53

PAVYZDYS:
Antanašės Alkų arba Aukų pievos (Rokiškio raj.).

ILIUSTRACIJA: VAITKEVIČIUS, V. Alkas: lietuviškas paminklų kontekstas. Iš Lietuvos archeologija. Vilnius, 1998, t. 15, p. 340, 14 pav.

PASTABOS: Skirtumas tarp pievos ir lauko nėra visada ryškus. Tokiais atvejais paprastai vartojamas bendras lauko pavadinimas.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Vykintas Vaitkevičius 2004-11-26

©: Sukūrimas, Vykintas Vaitkevičius Lietuvos istorijos institutas

Atgal