TERMINAI

TERMINAS: PIEMENŲ VERKAVIMAI

APIBRĖŽIMAS: Verkavimais vadinamos laisvai rečituojamos piemenų dainelės-kreipiniai į gamtos reiškinius (saulę, debesis).

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Etnomuzikologė Laima Burkšaitienė teigia, kad Jadvyga Čiurlionytė, pastebėjusi piemenų dainelių, kuriomis kreipiamasi į gamtos reiškinius, melodijų panašumą į raudas, šias daineles pavadino piemenų verkavimais. Yra pateikėjų pastabų, rodančių, kad taip kai kurias piemenų daineles vadindavo ir patys pateikėjai, pvz., apie būrimą „Kukū, gegute“ (Dzūkų melodijos, nr. 15a.) pateikėja pasakojo: „Kai gegutė pirmą kartą užkukuoja, inlipam medin ir verkaunam (…)“. G. Četkauskaitė šio būrimo tipą įvardijo taip: „Pietų ir rytų aukštaičių piemenų dainelė-verkavimas“ (Dzūkų melodijos, p. 484.). Verkavimai neturi priedainių, jie ne monostrofiniai, o laisvos (astrofinės ir amorfinės) formos: jų melodijos eilutės asimetriškos, laisvai rečituojamos, nesudarančios posmo, tik kartais sukuriančios minties išbaigtumo įspūdį (pusiau rečitatyvinę dainos formos užuomazgą). Jadvyga Čiurlionytė pastebėjo, kad piemenų verkavimams, kaip ir laidotuvių raudoms, būdingas laisvas improvizaciškumas. Verkavimai buvo populiarūs Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, jų užrašyta ir kituose etnografiniuose regionuose (Suvalkijoje), dainelių, kuriomis kreipiamasi į gamtos reiškinius – ir Žemaitijoje. Literatūra Aukštaičių melodijos. Parengė Laima Burkšaitienė, Danutė Krištopaitė. Vilnius: Vaga, 1990. Autentiška lietuvių liaudies muzika. Parengė Genovaitė Četkauskaitė. Pakartotas leidimas. Vilnius: Juosta Records. ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969. Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Vaga, 1981. Lietuvių liaudies melodijos. Sudarė ir parengė Jadvyga Čiurlionytė. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1999. Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė (knyga ir 3 garso juostelės arba 3 CD). Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | LIAUDIES DAINOS | DARBO DAINOS | GANYMO DAINOS
FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | VOKALINIO FOLKLORO SMULKIOSIOS FORMOS
FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | TRUMPIEJI PASAKYMAI | Kalbos magija

SUSIJĘ TERMINAI:
BŪRIMAI
RAUDOS
PASAKOS SU DAINUOJAMAISIAIS INTARPAIS
UŽKALBĖJIMAI
ŠŪKSNIAI
PIEMENŲ RAUDOS
MALDELĖS

SINONIMIJA:
piemenų dainelė kviečiant saulę, lietų Aukštaičių melodijos. Parengė Laima Burkšaitienė, Danutė Krištopaitė. Vilnius: Vaga, 1990.


dainelė-kreipinys Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Vaga, 1981.


rypavimas

TERMINO ŠALTINIAI:
ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969, p. 83.


Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Vaga, 1981, p. 484.


Aukštaičių melodijos. Parengė Laima Burkšaitienė, Danutė Krištopaitė. Vilnius: Vaga, 1990, p. 20.

PAVYZDYS:
Grįžk, debesėli. MFA KTR 170(47). Pat. Anelė Zibolienė-Verbauskaitė, 75 m., kilusi iš Kamajėlių k., Kamajų ap., gyv. Bagdoniškio k., Kriaunų ap., Rokiškio r. Užr. D. Krištopaitė 1972; t. šfr. D. Krištopaitė, ml. – E. Janulevičiūtė. - Sp: Aukštaičių melodijos, nr. 70. Laisvai rečituojamo su šnekamosiomis kalbos intonacijomis verkavimo pavyzdys. Dainelės užrašytas tik vienas variantas.

ILIUSTRACIJA:

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal