TERMINAI

TERMINAS: RALIAVIMAI

APIBRĖŽIMAS: Piemenų dainelės, turinčios refrenus (kuriuos tiksliau būtų vadinti maginiais šūksniais) baubralio, ėdra, ėdra ralio, ralia, ralio, ralia rolia, rido, generalia, generalio, lido, rido ir pan.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Raliavimai atliekami balsu arba lamzdeliu (plg. žodžio raliuoti reikšmes – apdainuoti (gyvulius), dainuoti, giedoti, švilpiniuoti). Paplitę Aukštaitijoje ir rytų Dzūkijoje, Suvalkijoje. Skirti gyvuliams raminti ir net magiškai apsaugoti, paveikti, kad jie sočiau priėstų, karvės duotų daugiau pieno. Aukštaičių raliavimai dažniausiai improvizaciniai, neturi nusistovėjusios poetinės ir muzikinės formos, jų melodijos yra laisvos formos ir ritmo (jis dažniau nereguliarus, rubatiškas), melodijos rečituojamos, šūksnius keičia meloso elementai. Raliavimus sudaro trumpučiai tercijos arba kvartos, kvintos apimties melodinių intonacijų dariniai: Aukštaitijoje mažorinio, Dzūkijoje – minorinio kolorito. Šūksnis atliekamas kiekvieno darinio pradžioje ir pabaigoje. Šūksniui būdinga ritmo formulė su užtęstu paskutiniuoju arba priešpaskutiniu skiemeniu (gaida). Kartais pabaigoje dar nuūkiama. Vieni raliavimai vienbalsiai, kiti – dvibalsiai, tribalsiai (aukštaitiški). Dzūkų raliavimų ritmas griežtesnis, melodijos pastovesnės formos. Jiems būdingesnis priedainis generalia. Yra pastabų, kad ranka braukydavo gerklę: „Raliuodavo balsiai, kad net kiti sodžiai girdėdavo, ir runku balsų judindavo“ (Aukštaičių melodijos, nr. 58; Biržų aps., Vabalninko vls.). Literatūra ASTRAUSKAS, R. Šūksnio intonacijos lietuvių darbo ir kalendoriniame folklore. Liaudies kūryba, Vilnius, 1992, t. 3, p. 28–48. Aukštaičių melodijos. Parengė Laima Burkšaitienė, Danutė Krištopaitė. Vilnius: Vaga, 1990. Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai. Sudarė ir parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, nr. 22. Autentiška lietuvių liaudies muzika. Pakartotas leidimas. Parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Juosta Records. ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969. Dzūkų melodijos. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė. Vilnius: Vaga, 1981. Lietuvių liaudies melodijos. Sudarė ir parengė Jadvyga Čiurlionytė. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1999. Lietuvių liaudies muzika II: Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva. Sudarė ir parengė Genovaitė Četkauskaitė (knyga ir 3 garso juostelės arba 3 CD). Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1998. Lietuvių liaudies muzika, 2: Pučiamieji instrumentai. Sudarė Rūta Žarskienė. Vilnius: Etnomuzikos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997. NIEMIS, A. R. Lietuvių ir latvių tautos dainos rutuliojimosi istorija. Mūsų tautosaka. Kaunas, 1932, t. VI, p. 195. PALIULIS, S. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | LIAUDIES DAINOS | DARBO DAINOS | GANYMO DAINOS
FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | VOKALINIO FOLKLORO SMULKIOSIOS FORMOS

SUSIJĘ TERMINAI:
INSTRUMENTU ATLIEKAMI RALIAVIMAI
OLIAVIMAI
ŠŪKSNIAI

SINONIMIJA:
ridavimai Gyvulių raminimo dainelės su priedainiu rido.
Lietuvių liaudies melodijos. Sudarė ir parengė Jadvyga Čiurlionytė. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius, 1999, nr. 92.


piemenų daina Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai. Sudarė ir parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, nr. 22.

TERMINO ŠALTINIAI:
ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius: Vaga, 1969.

PAVYZDYS:
Ralia rolia, karvelė rūta. Iš. Autentiška lietuvių liaudies muzika. Pakartotas leidimas. Vilnius, Juosta Records, nr. 4.
Šis rytų Lietuvai tipiškas raliavimo pavyzdys siūlomas dėl kokybiško garso įrašo (įdomi ir pastaba, nurodanti apsauginę raliavimo funkciją).

PAVYZDYS:
Ralio, raliula, ralio. Pat. Mykolas Paliulis, 82 m., Savučių vnk., Vabalinko vls. Biržų aps. Užr. S. Paliulis 1930. - Sp. Aukštaičių melodijos. Vilnius: Vaga, 1990, nr. 59. To paties kūrinio instrumentinė versija – melodija lamzdeliui ir tekstas paskelbta: „Ralio, raliula!“ (PALIULIS, S. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Vilnius, 1959, nr. 221.) Tipiškas pavyzdys, užrašytas dviem versijomis: atliekant balsu arba lamzdeliu (po pastarąja versija duodamas ir žodinis tekstas; panašu, kad užrašyta tik padainavus ir pasakius, kad pūsdavo ir lamzdeliu.

PASTABOS: Terminas, matyt, liaudiškas. Pirmasis jį paminėjo Adolfas Sabaliauskas: „Giesmėmis vadinamos taipgi ir raliavimai“ (Lietuvių tauta. Lietuvių mokslo draugijos raštai. Vilnius, 1909-1936, II knyga, p. 104). Aukštaičiai sakydavo raliuotinė (daina), raliuoti (plg. lyduoti). J. Čiurlionytė „Lietuvių liaudies melodijose“ (1938 m.) rašo „Piemenų raliavimas“ (nr. 89, 91), „Ridavimas“ (nr. 92).

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal