TERMINAI

TERMINAS: TRUMPIEJI PASAKYMAI

APIBRĖŽIMAS: Trumpieji pasakymai – žodinės liaudies kūrybos rūšis, kurios žanrus į vieną visumą jungia sąlygiškas formos (apimties) mažumas ir iš dalies sakytinė (sakomoji) raiška.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Anksčiau ši tautosakos rūšis vadinta smulkiąja tautosaka, tačiau pastarasis terminas turi menkinamąjį atspalvį ir nedera su terminais, apibūdinančiais kitas tautosakos rūšis (dainuojamoji, pasakojamoji). Ši rūšis yra nevienalytė, nes turiniu, meniniais vaizdais bei funkcijomis jos žanrai labai skiriasi. Nors pasakymų apimtis laikoma skiriamuoju rūšies požymiu, ji taip pat labai nevienoda: vienus tesudaro frazė, kiti išsiplėtę į kelis sakinius. Trumpuosius pasakymus į tam tikrus porūšius jungia jų taikymo sritys. Taip sąlygiškai būtų galima skirti penkis porūšius: šnekos tautosaka (patarlės ir priežodžiai, situaciniai pasakymai, kai kurie keiksmai), kalbos magija (užkalbėjimai, maldelės, būrimai, kai kurie intensyvesni keiksmai ir prakeiksmai), kalbos žaidimai (skaičiuotės, skaičiavimai, atvirkštinė kalba, greitakalbės, garsų pamėgdžiojimai, erzinimai, parodijos), uždaviniai (mįslės ir minklės, galvosūkiai), žodinė reklama (šūksniai, pvz., prekių gyrimai). Daugelis mažųjų žanrų dėl savo funkcijų, atlikimo specifikos yra mišrūs, atsidūrę ties kelių tautosakos porūšių ir net rūšių riba. Problemiškas yra visos vaikų tautosakos skyrimas kuriai nors rūšiai. Ją galima laikyti pereinamuoju reiškiniu tarp sakytinės ir dainuojamosios tautosakos. Jos melodijos dauguma atvejų menkai išplėtotos, kūrinėliai paprastai savotiškai šaukiami, išsakomi pakeltu balsu, savita intonacija, juose susilieja eiliuota ir prozinė kalba. Neretai to paties tipo variantai vienur dainuojami, kitur – sakomi. Tokie į rūšies (taip pat ir žanrų) rėmus sunkiai sutalpinami yra garsų pamėgdžiojimai, piemenų šūksniai, erzinimai. Susipynę ir suaugusiųjų kūrybai priskiriami trumpųjų pasakymų žanrai. Itin sunku nustatyti tam tikros trumpųjų pasakymų grupės tekstų, vadinamųjų situacinių pasakymų, anksčiau vadintų juokavimais, žanrines ribas. Humoras yra būdingas daugeliui trumpųjų pasakymų ir vargu ar galėtų būti įvardijamas kaip atskiros grupės požymis.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA

ŽEMESNI LYGMENYS:
Kalbos magija
Kalbos žaidimai
Šnekos tautosaka
Uždaviniai
Žinija

SINONIMIJA:
smulkioji tautosaka


mažosios tautosakos formos

ATITIKMENYS:
angl. simple forms
ABRAHAMS, ROGER D. The Complex Relations of Simple Forms. Iš: Folklore Genres. Edited by Dan Ben-Amos. Austin, 1981, p. 193-214.

angl. children's folklore
Childrens folklore. A source Book. Edited by Brian Sutton-Smith, Jay Mechling, Thomas W. Johnson, Felicia R. McMahon. New York–London, 1995.

angl. minor genres of folklore
DUNDES, A. Some Minor Genres of American Folklore. Iš: Southern Folklore Quarterly 31, 1967, p. 20–36.

angl. patterned expressions
ABRAHAMS, Roger D. The Complex Relations of Simple Forms. Iš: Folklore Genres. Edited by Dan Ben-Amos. Austin, 1981, p. 201.

TERMINO ŠALTINIAI:
KENSMINIENĖ, Aelita. Trumpieji pasakymai [interaktyvus]. Aruodai. Tautosaka [žiūrėta 2005 02 03]. Prieiga per internetą: www.aruodai.lt/tautosaka/tautosaka_1.htm

GRIGAS, K. Smulkioji lietuvių tautosaka. Keiksmai. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. Medžiagą paruošė K. Grigas. Vilnius, 1968, p. 65–67.

JOKIMAITIENĖ, Pranė. Lietuvių liaudies vaikų dainos. Vilnius, 1970, p. 94–104.


SAUKA, L. Lietuvių tautosaka: vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams. Kaunas, 1998, p. 141–142.

Lietuvių tautosakos apybraiža. Vilnius, 1963, p. 393–396.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Dalia Zaikauskienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Dalia Zaikauskienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal