TERMINAI

TERMINAS: PASAKOJIMAI

APIBRĖŽIMAS: Liaudies pasakojimai – tai tikroviški tautosakiniai proziniai tekstai.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Šis žanras balansuoja ties tautosakos ir paprasto, kasdienio, buitinio kalbėjimo riba. Prie tautosakos jį skirti vis dėlto leidžia tai, kad šie kūriniai nors ir neilgai, nors ir tam tikroje ribotoje aplinkoje (pvz., šeimoje, kaimo bendruomenėje), bet būdavo kartojami, t. y. turi bent minimalią tradiciją. Juose, kaip ir sakmėse, ypač padavimuose, dažniausiai kalbama apie nepaprastus, įsimintinus praeities įvykius, tačiau konkretumo, realumo, buitiškumo čia dar daugiau, o stebuklinis, antgamtinis atspalvis beveik visai nunykęs. Liaudies pasakojimų tematika nepaprastai įvairi, todėl sudėtinga juos klasifikuoti. Vis dėlto sąlygiškai galima išskirti biografinius, istorinius, humoristinius ar kt. pasakojimus.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA

ŽEMESNI LYGMENYS:
BIOGRAFINIAI PASAKOJIMAI
HUMORISTINIAI PASAKOJIMAI
ISTORINIAI PASAKOJIMAI
SAPNŲ PASAKOJIMAI

ATITIKMENYS:
angl. folk story


angl. folk narrative


angl. folk tale


vok. Volkerzählung
Finnische Volkerzählungen. Hrsg. von L. Simonsuuri & P.-L. Rausmaa. Berlin: de Gruyter, 1968. (Supplement-Serie zu Fabula. Reihe A, Texte 7.)

vok. Erzählung
JURKSCHAT, C. Litauische Märchen und Erzählungen. Heidelberg, 1898.


rus. рассказ
ДРАГОМАНОВ, М. Малорусские народные предания и рассказы. Киев, 1876.

TERMINO ŠALTINIAI:
JONYNAS, A. Pasakojamoji lietuvių tautosaka. Iš: Lietuvių tautosaka: Pasakos. Sakmės. Pasakojimai. Oracijos. Medžiagą paruošė L. Sauka, A. Seselskytė, N. Vėlius, K. Viščinis. Vilnius, 1967, t. 4, p. 7–60.

PAVYZDYS:
[Gegužė žiemą]

Netoli Padysnio Mirsko gyveno kunigaikštis. Diedukas pasakojo apie jį tokį atsitikimą.
Buvo Nauji metai. Privažiavo į šitą Mirską daug svečių. O buvo viena senelė baudžiauninkė, penėdavo paukščius, kiaules. Per balių liepia jai kunigaikštis įlipti į medį ir kukuoti kaip gegužė. Tada jisai sako svečiams:
– Žiūrėk, pas mus žiemą gegužės kukuoja!
Paėmė jisai šautuvą ir pokšt gegužę:
– Cha cha cha! – Gegužę nušovė žiemos laike!
Net kalbėt širdį sopa. Pasigėrė – išdaigas išdarinėja, bjaurybė. Neprileidžia eit prie tos nušautos. Diedukui prisakė užkast. Man dar ir tą medį rodė, kur ji kukavo.

Pat. J. Barkauskas, 70 m. Poliankos vnk., Rimšės vls., Zarasų aps. Užr. E. Karaliūtė 1949 (LII etnogr. eksp.).
Sp. Lietuvių tautosaka, t. 4, nr. 775.

PASTABOS: Kitos žodžio „pasakojimas“ reikšmės: bet koks pasakojamosios tautosakos tekstas; pats veiksmas, kai kas nors pasakojama.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Būgienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Lina Būgienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal