TERMINAI

TERMINAS: BUITINĖS PASAKOS

APIBRĖŽIMAS: Buitinės pasakos – tai nesudėtingos struktūros kūriniai, kuriuose vaizduojama reali gyvenamoji aplinka.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Šių pasakų prasimanymai buitiški, veikėjai – paprasti žmonės, naudojant kontrastą, vaizduojamas konfliktas tarp skirtingo socialinio statuso veikėjų (berno, pono ar dvasininko ir t.t.) arba tiesiog pašiepiami tam tikri žmonių būdo bruožai (tingumas, kvailumas, nesugebėjimas tinkamai elgtis) ar poelgiai (apgavystės, nevykusios išdaigos). Nors buitinėse pasakose vaizduojama reali aplinka, buitis, gamtos dėsniai, vis dėlto įvykiai, apie kuriuos pasakojama, yra tiek nepaprasti, kad niekada negalėjo būti tikrovėje. Buitinės pasakos turi daug bendrų bruožų su pasakojimais ir anekdotais, joms būdingas humoras, satyra.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS

SINONIMIJA:
juokų pasakos SAUKA, L. Lietuvių tautosaka. Vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams. Kaunas, 1998, p. 59.

Leidinio aprašas, P. 59

ATITIKMENYS:
brus. aнекдот
Бараг, Я. Р. Сюжэты i мативы беларуских народных казак. Мiнск, 1978, p. 174.

vok. Schwank
Katalog der niederländ Märchen und Legendenvarianten von J.R.W. Sinnighe. FFC 132. Helsinki, 1943, p. 32.


lat. joku pasaka
ARĀJS, K., MEDNE, A. Latviešu pasaku tipu rādītājs. Rīga, 1977, p. 167.

rus. Шуточная сказка
Сравнительный указатель сюжетов. Восточнославянская сказка. Ленинрад, 1979, p. 273.

rus. aнекдот
Сравнительный указатель сюжетов. Восточнославянская сказка. Ленинрад, 1979, p. 273.

angl. joke tale
The Types of the Folktale. Classification and bibliography. Translated and enlarged by Stith Thompson. Second revision. Helsinki, 1964, p. 374.

Leidinio aprašas

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas, P. 30
Lietuvių tautosaka. V., 1967, t. 4, p. 30.

Leidinio aprašas, P. 59
SAUKA, L. Lietuvių tautosaka. Vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams. Kaunas, 1998, p. 59.


Leidinio aprašas
KERBELYTĖ, B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas: Pasakos apie gyvūnus. Pasakėčios. Stebuklinės pasakos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999, t.1.

PAVYZDYS:
Akla merga
Atvažiava piršliai pas mergą, katra striuka matyma. Ir dabar jin paded adatą pri slanksniui gryčia be padlagos. Ir dabar jis sėdž su tais kavalieriais už stala ir jin saka:
- Mama, paimk adatą, - saka, - po slanksčiu yra, matas.
Dabar tas piršlys, tas jaunikis šnek:
- Kaip yra, kad žmonės saka, kad nemata. Tai kaip čia dabar tą adatėlą mata?
Ta motin saka:
- Aik, vaikeli, i paimk.
Ta nueje, paėme to adato, padave tai motinai. Grįžt atgal - i uzbons alaus pastatyts tiem piršliam. Kaip dėja su ranka:
- Škac, bjaurybe, ko čia tupi an ta stala!
Tie suprata, kad jin tyčia pati padėje, pati i prėje. A pamata uzboną, kaip dėja su ranka, galvoja, kad tup ten katins.
Pasekė Antanina Vinslauskienė-Puipytė, 72 m., gyv. Pamūšio k. Į mg. juostą įrašė N. Navikaitė ir V. Leonavičius Vilniaus universiteto Kraštotyrininkų klubo kompleksinėje ekspedicijoje 1982 m., tekstą iššifravo N. Navikaitė. LTR 5443(222), LTRF mg. 2900(39). Buitinė pasaka. AT 1456.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Valiukaitė 2004-12-01

©: Sukūrimas, Lina Valiukaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal