TERMINAI

TERMINAS: FORMULINĖS PASAKOS

APIBRĖŽIMAS: Savitos formos pasakos, kurioms būdingas tam tikrų žodinių konstrukcijų arba formulių kartojimas.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Kas kartą pakartojant įvedamas naujas veikėjas, aplinkybė ar detalė. Dažniausiai pasakojama apie įvairius gyvulių, paukščių ar žvėrių nuotykius, fantastinius įvykius. Paprastai menkos ir visiškai nereikšmingos priežastys sukelia nesibaigiančią dramatiškų įvykių ir komiškų jų pasekmių virtinę. Įvykiai hiperbolizuoti, paradoksalūs, dažnai alogiški. Nuolatinis formulių kartojimas pasaką paverčia tiradiška, tačiau lemia ir jos išbaigtumą bei darną.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS

SUSIJĘ TERMINAI:
FORMULINĖS DAINOS

SINONIMIJA:
kumuliatyvinė pasaka Lietuvių tautosaka. V., 1965, t. 3, p. 23–24.

Leidinio aprašas, P. 23–24

grandininė pasaka Lietuvių tautosaka. V., 1965, t. 3, p. 23–24.


Leidinio aprašas, P. 23–24

ATITIKMENYS:
angl. formula tale
The Types of the Folktale. Classification and bibliography. Translated and enlarged by Stith Thompson. Second revision. Helsinki, 1964, p. 522.

lat. kumulatīvās pasaka
ARĀJS, K., MEDNE, A. Latviešu pasaku tipu rādītājs. Rīga, 1977, p. 239.

rus. кумулятивная сказка
Сравнительный указатель сюжетов. Восточнославянская сказка. Ленинрад, 1979, p. 382.

angl. cumulative tale
The Types of the Folktale. Classification and bibliography. Translated and enlarged by Stith Thompson. Second revision. Helsinki, 1964, p. 522.


rus. cказка-формула
Сравнительный указатель сюжетов. Восточнославянская сказка. Ленинрад, 1979, p. 382.

lat. formulu pasaka
ARĀJS, K., MEDNE, A. Latviešu pasaku tipu rādītājs. Rīga, 1977, p. 239.

vok. Anhäufende Erzählungen
Katalog der niederländ Märchen und Legendenvarianten von J.R.W. Sinnighe. FFC 132. Helsinki, 1943, p. 45.

brus. кумулятыўная казка
Бараг, Я. Р. Сюжэты i мативы беларуских народных казак. Мiнск, 1978, p. 241.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas

Leidinio aprašas, P. 23–24
Lietuvių tautosaka. V., 1965, t. 3, p. 23–24.

Leidinio aprašas
KERBELYTĖ, B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas: Pasakos apie gyvūnus. Pasakėčios. Stebuklinės pasakos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999, t.1, p. 453.

PAVYZDYS:
Atlėkė erelis su dideliu gurkliu.
– Ereli ereli, kas tavo gurkly?
– Kunigo pinigai.
– Kam tie pinigai?
– Dalgelei pirkti.
– Kam ta dalgelė?
– Šieneliui pjauti.
– Kam tas šienelis?
– Karvelėm ėsti.
– Kam tos karvelės?
– Pieneliui laidyt.
– Kam tas pienelis?
– Piemenėliam valgyt.
– Kam tie piemenėliai?
– Kiaulėm ganyti.
– Kam tos kiaulės?
– Šlaitams knisti.
– Kam tie šlaitai?
– Kviečiam sėti.
– Kam tie kviečiai?
– Baronkom kepti.
– Kam tos baronkos?
– Bobom valgyt.
– Kam tos bobos?
– Parakui trinti.
– Kam tas parakas?
– Kiškiam šaudyt.
– Kam tie kiškiai?
– Ponam valgyt.
– Kam tie ponai?
– Ant geležinio kriūko pakart.

Pasekė Jonė Miškinienė, 42 m. Musteikos k., Kabelių prp. Užrašė J. Trainavičius ~1936 m.
Lietuvių tautosaka, t. 3: Pasakos. V., 1965, nr. 94. AT 2018.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Valiukaitė 2004-12-01

©: Sukūrimas, Lina Valiukaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal