TERMINAI

TERMINAS: PARABOLĖS

APIBRĖŽIMAS: Parabolės – trumpi, savitos struktūros didaktiniai pasakojimai, kuriuose pamokomoji etinė idėja išreiškiama palyginimu.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS

ATITIKMENYS:
angl. exempla
TUBACH, F. C. Index Exemplorum. A Handbook of medieval Religious Tales. FFC 204. Helsinki, 1969, p. 9.

angl. parable
TUBACH, F. C. Index Exemplorum. A Handbook of medieval Religious Tales. FFC 204. Helsinki, 1969, p. 9.

angl. wisdom tale
TUBACH, F. C. Index Exemplorum. A Handbook of medieval Religious Tales. FFC 204. Helsinki, 1969, p. 9.

rus. притча
Краткая литературная энциклопедия. Москва, 1971, т. 6, p. 328.

TERMINO ŠALTINIAI:
KERBELYTĖ, B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 1: Pasakos apie gyvūnus. Pasakėčios. Stebuklinės pasakos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999, p. 83.


Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 1985, p. 363.

PAVYZDYS:
Ėja du draugai keliu ir pamatė lokį. Vienas suskuba, įlipa į medį, o antras nesuspėja, tai jis atsigulė ant žemės ir pasivertė negyvu. Lokys priėja, vuostė, vuostė, vuostė ir prie veido vuostė. Pavuostęs ir nuaja. Kada lokys nuaja, tai tas išlipa iš medžia, tas atsikėla nuo žemės. Tai tas, kur medy buva, klausi draugo:
- Ką tau lokys sakė į ausį?
- Lokys man sakė, kad negerus draugus, kad pavojuj negelbėja drauga. Pavojuj drauga negelbėja.

Pat. J. Bružė, g. 1881 m. Skamaičių k., Skėmių apl., Šeduvos raj. Užr. B. Uginčius, 1959. Sg. LTR 3445(211); LTRF 114(1).

PASTABOS: Tarptautiniame siužetų kataloge parabolės pasiskirsčiusios keliuose žanriniuose skyriuose, B. Kerbelytės „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo“ I tome jos perkeltos į atskirą skyrių.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Valiukaitė 2004-12-01

©: Sukūrimas, Lina Valiukaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal