TERMINAI

TERMINAS: PASAKOS-LEGENDOS

APIBRĖŽIMAS: Pasakos-legendos – tai kūriniai apie Dievo, Kristaus ir šventųjų keliones po žemę, jų santykius su žmonėmis, pateikiantys moralinį žmonių elgesio įvertinimą.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Pasakos-legendos yra vėlyvesnės kilmės nei kitos pasakų rūšys. Siužetai kildinami iš religinių pasakojimų apie Dievą ir šventuosius. Juokingiems tradiciniams liaudies pasakojimams buvo pritaikomi nauji, krikščioniškos kilmės personažai ar komiškai atpasakojamos šventųjų gyvenimo istorijos, per pamaldas girdėtos bažnyčioje. Ilgą laiką liaudies žodinėje tradicijoje gyvavusios pasakos-legendos įgijo nemažai pasakų turinio ir formos bruožų. Todėl jos vadinamos ne legendomis, o pasakomis-legendomis, tuo pabrėžiant jų ryšį su liaudies tradicija. Šioms pasakoms būdingas žaismingas įvykių pateikimas, jos neturi nusistovėjusios pradžios ir pabaigos.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS

SINONIMIJA:
religinė pasaka BALYS, J. Pasakojamoji tautosaka ir jos tyrinėjimai. Iš: Tautosakos darbai. Kaunas, 1936, [t.] II, p. 259–260.

ATITIKMENYS:
angl. religious tale
The Types of the Folktale. Classification and bibliography. Translated and enlarged by Stith Thompson. Second revision. Helsinki, 1964, p. 254.


lat. leģendu pasaka
ARĀJS, K., MEDNE, A. Latviešu pasaku tipu rādītājs. Rīga, 1977, p. 119.


rus. легендарная сказка
Сравнительный указатель сюжетов. Восточнославянская сказка. Ленинрад, 1979, p. 185.


brus. легендарная казка
БAPAГ, Я. Р. Сюжэты i мативы беларуских народных казак. Мiнск, 1978, p. 109.


vok. legendenartige Märchen
Katalog der niederländ Märchen und Legendenvarianten von J. R. W. Sinnighe. FF Communications 132. Helsinki, 1943, p. 24.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas
BALYS, J. Raštai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, t. 3, p. 232.


BALYS, J. Pasakojamoji tautosaka ir jos tyrinėjimai. Tautosakos darbai. Kaunas, 1936, [t.] II, p. 259–260.


Leidinio aprašas
KERBELYTĖ, B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 1: Pasakos apie gyvūnus. Pasakėčios. Stebuklinės pasakos. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999.


Leidinio aprašas
JONYNAS, Amb. Pasakojamoji lietuvių tautosaka. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 4: Pasakos. Sakmės. Pasakojimai. Oracijos. Vilnius, 1967, p. 15.

PAVYZDYS:
Nu kaip mūsų, da man seno sakydava kaip buva, apė Dievų. Nu, saka, seniau Dievs vaikščiodava, tė atein ubagėlis pas to ukinikų. Rugiapjūčia laiks. Valga vakarienį. Saka:
- A neprijims nakvynes?
- Kas činai daba, nei kur, kas čia.
Neprijam. O tas ubagėls buva Dievs. Ti daba išein. Nuain į grytelyninko.
- A negalėtumet nakvynes priimt?
- Tai kad, seneliuk, nėr kur.
- Nu gal an suola? Bus gere, bus gere.
Pagulda. Atsikel ryto, o ta moterėla jau buvo pasiruošus į turgų ait. I pasidėjus buva pinigus po galva. Jin, nieka nemislij, nežina nieka. Ir daugiau atsikėla tas senelis, ta žmonela da gul. Saka:
- Kok darbų pradės pirmutinį dirbt, tai i palaimėsi.
- Ačiū, - saka, - ačiū, - nudėkavaja jin. Gulėja da. Dabar jin nubuda, kelias, ais ruoštis.
- Reikia pasižiūrėt, kiek aš tų pinigų, kiek man tų pinigų bus į tą turgų pasirūpinus.
Pasijeme, ėme skaityt. Skaita skaita, skaita skaita i vis. Nusteba, išsigunda. Tų pinigų tiek i tiek. Palaimina, ką kitų skaityt. Ty daba atein, tai jau ta apsidžiauge, kad jai labe gerai buva. Ir atein, tai daba atein vė tas senels int nakvynes. Nuėja pas ūkinikų vėl. Unt nakvynes įnėja, pataise patalų gražiaus, mat girdėj:
- Tai ir aš išlošiu.
I pataisė patalų gražiausia i pagulde. Ta jau pasake, ka jai teip buva, pasidėja pinigus po galva, lovo gul. Saka:
- Kok darbų pradėsi, - saka, - tok palaimėsi.
Tai jin daba pajims tų piniginį. Ak, blus įkonda. Tų blusų gintis, ka padūka tos blusos jai, ka padūka, apipuola tom blusom, nebetsigin tų blusų. Kok darbų pradėsi dirbdint, tok i ta laime. Mate, Dievs padare, kad ta vargše prijeme iš bėdos, o jin jėme dėl pinigų, iš onora. Pajėme pati, puikiai pagulde. Tie pinigai buva i blusas apipuola.

Pat. Paulina Šakūnienė-Šimaitė, 89 m., gyv. Binėnų k. Užr. A. Neidzenavičiūtė ir J. Švambarytė 1962, t.šfr. A. Neidzenavičiūtė. LTR 5320(80), LTRF mg. 2762(75).
Pasaka legenda. AT 750.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Valiukaitė 2004-12-01

©: Sukūrimas, Lina Valiukaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal