TERMINAI

TERMINAS: MITOLOGINĖS SAKMĖS

APIBRĖŽIMAS: Mitologinės sakmės – tai tradiciniai siužetiniai liaudies pasakojimai, vaizduojantys tam tikrą išskirtinę žmogaus patirtį, dažniausiai interpretuojamą kaip susidūrimas su antgamtine sfera (mitinėmis būtybėmis, nepaaiškinamais, paslaptingais reiškiniais, maginiu kitų žmonių poveikiu ar gebėjimais), pastebėtus pranašingus ženklus ir pan.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Mitologinės sakmės – gausiausias ir populiariausias sakmių skyrius, todėl kartais jos vadinamos tiesiog sakmėmis. Jų pagrindą sudaro tam tikri liaudies tikėjimai, populiarūs vaizdiniai ir pan. Mitologines sakmes galima skirstyti pagal tematiką, arba pagal jose aktyviai veikiančią antgamtinę jėgą ar mitinę būtybę: sakmės apie aitvarus, laumes, velnius, vėles ir t. t. Pagal pasakotojo santykį su pasakojamu dalyku dar skiriami fabulatai (stereotipiniai, itin žodinėje tradicijoje įsišakniję ir jos nugludinti siužetai) bei memoratai (taip pat tradicijos įtakoti tekstai, bet juose labiau akcentuojama asmeninė pasakotojo patirtis, čia daugiau laisvės variacijoms). Mitologinės sakmės neretai būna diskusinio pobūdžio: jas pasakojant siekiama patvirtinti arba paneigti kokį nors galiojantį paprotį arba liaudies tikėjimą.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS

SUSIJĘ TERMINAI:
TIKĖJIMAI

ATITIKMENYS:
rus. сказ
Русское народное поэтическое творчество / под ред. А.М.Новиковой. Москва, 1978, с.185.

rus. рацейка
Русское народное поэтическое творчество. Хрестоматия по фольклористики. Сост. Ю.Т.Круглов. Москва,1986, с.536.

rus. бывальщины
ПОМЕРАНЦЕВА, Э. В. Русская устная проза. Москва,1985, с. 173-174. Apibrėžiama kaip „суеверные фабулаты“.

rus. былички
ПОМЕРАНЦЕВА, Э. В. Русская устная проза. Москва,1985, с. 173-174. Apibrėžiama kaip „суеверные мемораты“.
Славянские древности. Этнолингвистический словарь под ред. Н.И.Толстого, т.1, Москва, 1995, с. 278.

angl. belief legend
DÉGH, Linda. The ‘Belief Legend’ in Modern Society: Form, Function, and Relationship to Other Genres. Iš: American Folk Legend. A Symposium. Ed. by W. D. Hand. Berkeley, Los Angeles & London: University of California Press, 1971, p. 55–68.
DÉGH, Linda. What Is a Belief Legend? Iš: Folklore, 1996, 107, p. 33–46.
JAUHIAINEN, Marjatta. The Type and Motif Index of Finnish Belief Legends and Memorates. FF Communications 267. Helsinki: Academia Scientiarum Fennica, 1998.

angl. mythological tale
Lithuanian Mythological Tales. Compiled by Norbertas Vėlius. Translated by Birutė Kiškytė. Vilnius: Vaga Publishers, 2002.

vok. Glaubenssage
KOIVU, Leena. Über die Katalogisierung der Glaubenssagen im Volksdichtungsarchiv der Finnischen Literaturgesellschaft. Iš: Probleme der Sagenforschung. Hrsg.von L. Röhrich. Freiburg im Breisgau: Deutsche Forschungsgemeinschaft, 1973, S. 204–209.
Vokiečių literatūroje mitologinėms sakmėms apibūdinti dažniausiai vartojamas bendresnis terminas Sage, dar aptinkamas mytische Sage.


lat. teika
Latviešu pasakas un teikas. Pēc Anša Lercha-Puškaiša un citiem avotiem sakopojis un rediģējis prof. P. Šmits. Rīgā, 1925–1937, s. 1–15.

rus. сказание
МЕЛЕТИНСКИЙ, Е. М. Сказания о Вороне у народов Крайнего Севера. Iš Вестник истории мировой культуры, 1959, No. 1, c. 86–104.
Literatūroje rusų kalba pramaišiui vartojami terminai сказание ir предание kalbant tiek apie mitologines sakmes, tiek apie padavimus. Dar aptinkama: легендарное сказание, легенда, мифическое сказание.



vok. Sage


vok. mytische Sage

TERMINO ŠALTINIAI:
VĖLIUS, N. Mitologinių sakmių pasaulis. Iš: Laumių dovanos: Lietuvių mitologinės sakmės. Paruošė N. Vėlius. Vilnius: Vaga, 1979, p. 5–12.


Sužeistas vėjas: lietuvių liaudies mitologinės sakmės. Sudarė N. Vėlius. Vilnius: Vyturys, 1987.

PAVYZDYS:
Pasakojo vienas senas žmogus, kad sykį vienas žmogus šventą dieną nuėjęs į ežerą maudytis. Nusirengęs pradėjo plaukioti, pamatė atplaukiant baisią žuvį. Jis kai tik tokią nepaprastą žuvį pamatė, dar netoli nuo krašto buvo, tai jis pasiskubino laukan bėgt ant kranto. Toji žuvis jį vyti, bet pavyt nepasisekė. Tik paskui išgirdo balsą iš vandens: „Tavo laimė, mano nelaimė, – tau būtų daugiau nereikėję šventą dieną eit mėgint vandenų.“
Pat. Bendorius. Ožkabalių k., Bartininkų vls., Vilkaviškio aps. Užr. V. Basanavičius 1906. LMD I 133/46).
Sp. BALYS, J. Raštai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, t. 3, p.486, nr. 728A.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Būgienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Lina Būgienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal