TERMINAI

TERMINAS: PADAVIMAI

APIBRĖŽIMAS: Padavimai – tai lokalinės, arba istorinio pobūdžio, sakmės.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Padavimuose kalbama apie tam tikrų konkrečių geografinių gamtos objektų (ežerų, kalnų, upių ir pan.) arba istorinių paminklų (piliakalnių, pilių, griuvėsių, bažnyčių ir pan.) atsiradimą, jų pavidalo ar / ir vardo kilmę, taip pat su jais susijusius kokius nors nepaprastus, įsimintinus istorinius įvykius. Žinoma, istorijos supratimas čia paprastai būna gerokai mitologizuotas, transformuotas, gausiai atmieštas liaudiška fantazija – kaip būdinga žodinei liaudies tradicijai apskritai.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS

ATITIKMENYS:
angl. historical legend
RAUSMAA, Pirkko-Liisa. A Catalogue of Historical and Local Legends in the Folklore Archives of the Finnish Literature Society. Iš: NIF Publications 3. Turku: Nordic Institute of Folklore, 1973, p. 63–108.
BRUFORD, Alan. Problems in Cataloguing Scottish Supernatural and Historical Legends. Iš Journal of the Folklore Institute, 16, 1979, p. 155–166.
A Classification of Narrative Elements in Folktales, Ballads, Myths, Fables, Mediaeval Romances, Exempla, Fabliaux, Jest-Books and Local Legends I–VI. Ed. by Stith Thompson. Rev. and enl. edition. Copenhagen: Rosenkilde&Bagger, 1955–1958.

angl. place legend


vok. historische Volkssage
BURDE-SCHNEIDEWIND, G. Zur Katalogisierung historischer Volkssagen. Iš: Acta Etnographica Academiae Scientiarum Hungariae, XIII, fasc. 1–4. Budapest, 1964, S. 27–41.

rus. предание
АЗБЕЛЕВ, С. Н. Отношение предания, легенды и сказки к действительности (с точки зрения разграничения жанров). Iš Славянский фольклор и историческая действительность. Mocквa, 1965, c. 5–35.
КЕРБЕЛИТЕ Б. Литовские предания об исчезнувших городах. Iš Советская этнография, 1963, No 5, c. 99–108.

Literatūroje rusų kalba pramaišiui vartojami terminai сказание ir предание kalbant tiek apie mitologines sakmes, tiek apie padavimus. Dar aptinkama: местное сказание, местнaя легендa.

rus. местное сказание


angl. local legend
RAUSMAA, Pirkko-Liisa. A Catalogue of Historical and Local Legends in the Folklore Archives of the Finnish Literature Society. Iš NIF Publications 3. Turku: Nordic Institute of Folklore, 1973, p. 63–108.
BRUFORD, Alan. Problems in Cataloguing Scottish Supernatural and Historical Legends. Iš Journal of the Folklore Institute, 16, 1979, p. 155 –166.
A Classification of Narrative Elements in Folktales, Ballads, Myths, Fables, Mediaeval Romances, Exempla, Fabliaux, Jest-Books and Local Legends I–VI. Ed. by Stith Thompson. Rev. and enl. edition. Copenhagen: Rosenkilde&Bagger, 1955–1958.


rus. местнaя легендa


rus. сказание

TERMINO ŠALTINIAI:
KERBELYTĖ, B. Lietuvių liaudies padavimai. Vilnius: Vaga, 1970.


KERBELYTĖ, B. Lietuvių liaudies padavimų katalogas. Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1973.


Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai. Parengė B. Kerbelytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999.

PAVYZDYS:
[Vėlys]

Seneliai pasakojo, kad labai seniai vietoj to ežero buvęs kalnas, ant kurio stovėjusi bažnyčia. Vieną kartą į tą bažnyčią ėjo moteris. Beeidama į kalną, ji labai pavargo ir pasakė:
– Kad tu skradžiai prasmegtum!
Kai tik ji taip pasakė, bažnyčia ir kalnas prasmego, atsirado ežeras.
Būdavo, sekmadieniais dvyliktą valandą girdėdavo ežere skambinant varpais.

Pat. Domininkas Skripskas, 75 m. Biečiūnų k., Ignalinos vls., Švnč aps. Užr. A. Skripskas 1948.
Sp. Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai, p. 155, nr. 360.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Lina Būgienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Lina Būgienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal