TERMINAI

TERMINAS: MUZIKOS INSTRUMENTAI IR MUZIKAVIMAS

APIBRĖŽIMAS: Meno šaka, kurios išraiškos priemonės yra garsai; tokio meno kūrinys ar veikalas.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Lietuvių liaudies muzikos instrumentai – baltų materialinės ir dvasinės kultūros paminklai. Jie labai artimi lietuviams giminingų latvių, baltų kaimynų pabaltijo finų instrumentams ir turi nemažai bendra su kitų indoeuropiečių tautų – rytų ir vakarų slavų, germanų – muzikos instrumentais. Tradicinis lietuvių instrumentarijus su jam būdingais bendrumais ir regioniniais skirtumais jau buvo susiformavęs iki rašytinių istorijos šaltinių pasirodymo ir yra glaudžiai susijęs su lietuvių etnogeneze. Tai patvirtina baltų prokalbės laikus siekianti instrumentų pavadinimų kilmė, jų paplitimas, sutampantis su IV–XII a. genčių kultūrinėmis sritimis, taip pat rašytinės žinios apie daugumą iki pat XX a. išlikusių ir iš principo nepakitusių tradicinių liaudies instrumentų (idiofonų, membranofonų, chordofonų, aerofonų, daiktų, naudojamų kaip muzikos instrumentai, ir menkai žinomų).

AUKŠTESNI LYGMENYS: ETNOLOGIJA | LIAUDIES MENAS | LIAUDIES MENO KŪRINIAI
ETNOLOGIJA | LIAUDIES MENAS | LIAUDIES MENO KŪRINIAI

SUSIJĘ TERMINAI:
MUZIKOS INSTRUMENTAI (FOLKLORO)
MUZIKINIS FOLKLORAS

ATITIKMENYS:
ang. Music instruments and music
LAYTON, R. The Anthropology of Art. Cambridge: University Press, 1991.


rus. Muzikal’nye instrumenty i muzika
LYBERIS, A. Lietuvių – rusų žodynas. Vilnius: Mokslas, 1988, p. 231, 415.

vok. Musikinstrumente und Musik
BREDNICH, R. W. (Hg.). Grundriss der Volkskunde: Einführung in die Forschungsfelder der Europäischen Ethnologie. Berlin: Dietrich Reimer Verlag, 1994, S. 467, 489, 492.

TERMINO ŠALTINIAI:
BALTRĖNIENĖ, M., APANAVIČIUS, R. Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. Vilnius: Mintis, 1991.

DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS. Vilnius: Mintis, 1972, p. 414.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Vida Savoniakaitė 2006-01-04 savoniakaite@istorija.lt

©: Sukūrimas, Vida Savoniakaitė Lietuvos istorijos institutas

Atgal