TERMINAI

TERMINAS: Etmonas

APIBRĖŽIMAS: Etmonas - nuo XV a. pabaigos iki 1795 m. Vyriausiasis Lietuvos bei Lenkijos kariuomenės vadas, vadovavęs kariuomenei ne tik mūšyje, bet taip pat atsakingas už kariuomenės administravimą, jos finansų tvarkymą, kariuomenės teisę(leido etmono artikulus), tam tikra dalimi netgi užsienio politiką (turėjo savo rezidentus užsienio valstybių valdovų dvaruose).

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Iš pradžių valdovo buvo skiriamas tik karo ar vienos karinės kampanijos laikotarpiui. Nuo 1497 m. Lietuvoje žemės arba didžiojo etmono pareigybė tapo pastovia. Nuo 1521 m. Lietuvoje žinomas ir lauko (tuo metu dar vadintas dvaro) etmonas. Ši pareigybė galutinai įteisinta 1539 m. Nors didysis etmonas turėjo daugiau teisių, tačiau, skirtingai nei Lenkijoje, Lietuvos lauko etmonas nebuvo jam visiškai pavaldus. Didysis etmonas negalėjo įsakinėti lauko etmonui, ar naudotis jo kariuomene be lauko etmono sutikimo. Tik tuo atveju, jeigu abu vadai būdavo vienoje stovykloje, lauko etmonas turėdavo paklusti didžiojo etmono nurodymams. Kitais atvejais, tyrinėtojų nuomone, Lietuvos kariuomenė būdavo padalinta į dvi beveik savarankiškas kariuomenes, o lauko etmonai kartais net nustelbdavo didžiuosius. XVII a. viduryje - antrojoje jo pusėje etmonai įgijo beveik neribotą valdžią, kartais konkuruojančią su paties valdovo valdžia. Jų savivalė ne kartą buvo bandyta apriboti įvedant priesaikas, nes etmonai vieninteliai iš visų pareigūnų neprisiekdavo. Daugelis bandymų baigdavosi nesėkme. Priesaikos įvestos tik 1717 m. Gardino seime. Etmonai turėjo prisiekti būti ištikimais valstybei ir valdovui, eiti savo pareigas pagal valstybės įstatymus, nenaudoti kariuomenės seimelių, Vyriausiojo tribunolo darbui arba valdovų rinkimams įtakoti, nesiimti užsienio politikos prieštaraujančios valstybės interesams. Tačiau ir tuomet priesaika dažnai buvo laužoma. 1765 m. Jų valdžią ribojo įkurta Karo komisija. 1768 m. etmonams suteiktas senatoriaus rangas. Galutinai jų valdžia apribota 1775-1776 m., įkūrus Nuolatinės tarybos kariuomenės departamentą. Nors etmonai liko šio departamento vadovais, bet prarado bet kokią valdžią ir tapo tik tarybos nutarimų vykdytojais. Tačiau net tuomet iki pat valstybės žlugimo 1795 m. politinėmis intrigomis siekė susigražinti prarastas pozicijas.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ISTORIJA | VALSTYBĖ | Kariuomenė | Struktūra | Vadovybė
ISTORIJA | VALSTYBĖ | Kariuomenė | Struktūra | Vadovybė
ISTORIJA | VALSTYBĖ | Kariuomenė

SUSIJĘ TERMINAI:
IŽDININKAS
Kancleris
Maršalas

SINONIMIJA:
karo vadas

ATITIKMENYS:
ang. hetman
Dictionary and Thesaurus, ed. S. Tulloch, Oxford,1993, p. 701.

vok. hauptman


lenk. hetman
Vaitkeviūtė V., Lenkų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 2001, p. 152.

lot. dux exercituum (didysis etmonas)
K. Avižonis, Lietuvos istorijos terminų žodynas, Roma, 1978.

lot. campiductor (lauko etmonas)
K. Avižonis, Lietuvos istorijos terminų žodynas, Roma, 1978.

TERMINO ŠALTINIAI:
Avižonis K., Rinktiniai raštai, t. 4, Vilnius, 1994; Biržiška V., XV-XVIII amžiaus Lietuvos kariuomenės vadai, Mūsų žinynas, t. 2, 1922, p. 576-591, t. 3, p. 75-92; Kaminski J., Urzędy hetmanskie w dawnej Polsce, Księga pamiątkowa ku czci W. Abrahama, Lwow, 1930, s. 298-314; Kempski S., Wladza bulawy, Przegląd historyczno-wojskowy, t. 7, 1934, s. 187-215;Spieralski Z., Geneza I początki hetmanstwa w Polsce, Studia I materialy do historii wojskowosci, t. 5, Warszawa, 1960, s. 295-348; Rachuba A., Sily zbrojne Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVII wieku, Przegląd Wschodni, 1994, t. 3, z. 3, s. 379-410.

ILIUSTRACIJA: Matušakaitė M., Portretas XVI-XVIII a. Lietuvoje, Vilnius, 1984.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gitana Zujienė 2005-12-08

©: Sukūrimas, Gitana Zujienė Lietuvos istorijos institutas

Atgal