TERMINAI

TERMINAS: UŽKALBĖJIMAI

APIBRĖŽIMAS: Užkalbėjimai − tai maginės formulės (sakytinės arba rašytinės), kuriomis užkalbėtojas siekia paveikti kitą asmenį arba mitinę būtybę, gyvūną, augalą, gamtos reiškinį.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Užkalbėjimai vartojami gydant, siekiant ūkinės, vedybinės ar kitokios sėkmės, norint apsisaugoti. Dalis užkalbėjimų priskirtini kenkimo magijai. Užkalbėjimo atlikimas − tai maginis žodžių, garsų ar tekstų bei juos lydinčių veiksmų kartojimas. Užkalbėjimo tekstas ir / arba jį lydinčios krikščioniško turinio maldos dažniausia yra kartojamos keletą kartų (paprastai tris, devynis arba triskart devynis). Užkalbėjimuose didžiulės reikšmė teikiama kalbinei žodžių organizacijai, užkalbėjimai neretai tampa poetiniais tekstais. Tačiau priešingai negu kitose kultūrose (pvz., vokiečių, suomių), lietuvių užkalbėjimams nebūdinga dainuojamoji forma. Išimtį sudaro piemenų užkalbėjimai-dainelės, kuriais siekiama paveikti gyvulių ar paukščių elgesį, taip pat maginę paskirtį turintys pasakų dainuojamieji intarpai. Archaiškų lietuvių užkalbėjimų tradiciją stipriai paveikė krikščioniškoji kultūra; prie užkalbėjimų prisišlieja, o kartais netgi juos pakeičia maldos ir krikščioniškų religinių tekstų fragmentai.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | TRUMPIEJI PASAKYMAI | Kalbos magija

ŽEMESNI LYGMENYS:
GYDOMIEJI UŽKALBĖJIMAI
SĖKMĖS UŽKALBĖJIMAI
BENDRUOMENĖS SANTYKIŲ UŽKALBĖJIMAI
ŪKINIAI UŽKALBĖJIMAI
GAMTOS / STICHIJŲ UŽKALBĖJIMAI

SUSIJĘ TERMINAI:
PRIESAIKOS Priesaikų tekstams neretai būdinga užkalbėjimų stilistika.
TIKĖJIMAI
ŠŪKSNIAI
PIEMENŲ VERKAVIMAI
KEIKSMAI
BŪRIMAI
MALDELĖS

SINONIMIJA:
maldelė ELISONAS, Jurgis. Maldelės nuo gyvatės įkandimo. Iš: Kraštas, 1926, nr. 8.
Liaudies magija: užkalbėjimai, maldelės, pasakojimai XX a. pab.−XXI a. pr. Lietuvoje. Sudarytoja Rita Balkutė; spec. redaktorė, Marija Zavjalova [CD-ROM]. Vilnius: Lietuvių liaudies kultūros centras, 2004. Nevartotinas sinonimas.
Žodis „maldelės” vartojamas tekstams, kuriais kreipiamasi į senosios lietuvių religijos dievybes, pavadinti; šiuo žodžiu taip pat vadinamos krikščioniško turinio nekanoninės maldos. Tai kitas trumpųjų pasakymų žanras.


kerai Kėrai. Surinko prof. V. Krėvė Mickevičius. Tauta ir žodis, Kaunas, 1926, kn. 4, p. 504–508.
Žodis „kerai” („kėrai”) nevartotinas kaip užkalbėjimų sinonimas, nes: a) tuo pačiu žodžiu vadinami ir maginiai veiksmai be tekstų, b) žodis neretai taikomas kenkimo magijos atspalvį turintiems užkalbėjimams (folkloristikos objektas) arba tokiems pat burtams (etnologijos objektas) pavadinti.


burtai WOLTER, E. Gidymai su burtais. Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft. Heidelberg, 1901, Bd. 5, Hf. 26, s. 200.
AUGSTKALNS, Alvils. Tilžės lietuvių burtai XVI a. teismo aktuose. Tautosakos darbai: Lietuvių Tautosakos Archyvo leidinys. Vilnius, 1937, [t.] 3, p. 239–243.
Žodis „burtai” turi platesnę reikšmę nei užkalbėjimas; burtais vadinami maginiai / ritualiniai veiksmai, lydimi arba nelydimi tekstų. Tai ne folkloristikos, o etnologijos objektas.


ATITIKMENYS:
ang. charms (verbal)
Terminas vartojamas britiškoje tradicijoje.
SIMPSON, Jacqueline; ROUD, Steve. A Dictionary of English Folklore. Oxford, New York: Oxford University Press, 2000, p. 56.
JOLLY, Karen Louise. Charms. Iš: Medieval Folklore: An Encyklopedia of Myths, Legends, Tales, Beliefs, and Customs. Carl Lindahl, John McNamara, John Lindow, Editors. Santa Barbara; Denver; Oxford, 2000, t. 1–2, p. 165–167.
Charm. Microsoft Encarta Reference Library [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą: < http://encarta.msn.com/encyclopedia_761573364/Charm_(magic).html>

ang. incantations
SEBEOK, Thomas A. The texture of a Cheremis Incantation. Memoires de la Societe Finno-Ugrienne, no. 125, p. 523–527.
KÕIVA, Mare. From incantations to rites. Iš: Folk Belief Today. Edited by Mare Kõiva and Kai Vassiljeva. Tartu, 1995, p. 215–236.
GAY, David Elton. As in the Life of Christ: Christian Conversion, Christian Context and Lithuanian Incantations. Tautosakos darbai. Parengė Austė Nakienė. Vilnius, 2003, [t.] XVIII (XXV), p. 177–189.
Incantation. Iš: WordIQ Dictionary [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 13 d.] Prieiga per internetą: < http://www.wordiq.com/definition/Spell >


ang. spells
Spell. Iš: WordIQ Dictionary [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 13 d.] Prieiga per internetą:

lat. buramvārdi
Vartojama tik daugiskaita. KURSĪTE, Janīna. Dzejas vārdnica = [A Dictionary of Poetry]. Rīga : Zinātne, 2002, p. 75.


pranc. oraisons
DAVIES, Owen. French Charmers and Their Healing Charms. Iš: Charms and Charming in Europe. Jonathan Roper, Editor. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2004, p. 91-92.

brus. замовы
Замовы. Укладанне, сiстэматызацыя тэкстаў, уступны артыкул и коментарыi Г. А. Барташэвiч. Мiнск: Акадэмiя навук Беларуси. Iнстытут мастацтвазнаўства, этнаграфii i фальклору, 1992. Беларуская народная творчасць.

vengr. ráolvasás
PÓCS, É. Ráolvasás. Iš: Magyar néprajz nyolc kötetben. Folklór 1. Magyar népköltészet. Budapest, 1988.

lenk. zamówiene
KRZYŻANOWSKI, Julian. Zamówiene. Iš: Słownik folkloru polskiego. Pod redakcją Juliana Krzyżanowskiego. Warszawa, 1965, s. 459–461.
Słownik terminow literackich. Pod red. J. Slawinskiego. Wroclaw; Warszawa; Krakow, 2000. Wydanie III (dodruc), s. 635.

Kartais vartojami lenkiški sinonimai zamowa, zamawianie.


vok. Zaubersprüche
MANSIKKA, V. J. Litauische Zaubersprüche. Helsinki, 1929. FF Communications, no 87.
KEHR, Kurt; STEWART, John. Deutsche Zaubersprüche in Virginia und West Virginia (U.S.A.). Schriftliche Tradition und mündliche Tradierung. Hessische Blätter für Volks- und Kulturforschung, N. F. Gießen, 1982/1983, nr. 14/15, S. 31–50.


rus. заговоры
Исследования в области балто-славянской духовной культуры. Заговор. Отв. ред. В. В. Иванов; Т. Г. Свешникова. Москва: Наука, 1993.
КЛЯУС, В. Л. Указатель сюжетов и сюжетных ситуаций заговорных текстов восточных и южных славян. Москва: Наследие, 1997.


pranc. prières
DAVIES, Owen. French Charmers and Their Healing Charms. Iš: Charms and Charming in Europe. Jonathan Roper, Editor. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2004, p. 91-92.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas, P. 5–15
BALYS, Jonas. Liaudies magija ir medicina. Bloomington, Indiana, 1951, p. 5–15. Lietuvių tautosakos lobynas, t. 2.


GRIGAS, Kazys. Smulkioji lietuvių tautosaka. Iš: Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. Medžiagą paruošė K. Grigas. Vilnius, 1968, p. 67.


SAUKA, Leonardas. Lietuvių tautosaka: vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams. Kaunas, 1998, p. 138–139.


ZAVJALOVA, Marija. Daiktų pasaulis lietuvių užkalbėjimuose. Tautosakos darbai. Vilnius, 1998, [t.] VIII(XV), p. 149–162.


ZAVJALOVA, Marija. Lietuvių ir rusų užkalbėjimų nuo gyvatės pasaulio modelių palyginimas. Tautosakos darbai. Vilnius, 1998, [t.] IX(XVI), p. 62–107.


ZAVJALOVA, Marija. Ugnies įvaizdis lietuvių ir rusų užkalbėjimuose. Liaudies kultūra, 1998, nr. 1, p. 6–12.


Rusų užkalbėjimai lietuvių tautosakos rankraštyne. Parengė Jurijus Novikovas, Marija Romanova, Daiva Vaitkevičienė. Tautosakos darbai. Vilnius, 2003, [t.] XIX (XXVI), p. 215–250.


Liaudies magija: užkalbėjimai, maldelės, pasakojimai XX a. pab.−XXI a. pr. Lietuvoje. Sudarytoja Rita Balkutė; spec. redaktorė Marija Zavjalova. [CD-ROM]. Vilnius: Lietuvių liaudies kultūros centras, 2004.

PAVYZDYS:
Bevardžiu pirštu trina dedervinę su rasa nuo lango, rytą ir vakare, kai nėra saulės, ir kalba: „Trinu trinu dedervinę bevardžiu pirštu. Kaip tam pirštui nėra vardo, kad taip ir tau čia nebūtų daikto!”
Skelbta: BALYS, Jonas. Liaudies magija ir medicina. Bloomington, Indiana, 1951, nr. 429. Lietuvių tautosakos lobynas, t. 2.

Pateiktasis pavyzdys priklauso gydomiesiems užkalbėjimams.

PAVYZDYS ARUODUOSE: Užkalbėjimas nuo gyvatės įkandimo [Žemės žemybe, Dievo galybe] Tipiško užkalbėjimo nuo gyvatės pavyzdys.

ILIUSTRACIJA: Alfonso Bielinio ir V. J. Mansikkos užrašytas užkalbėjimas Rankraštinė užkalbėjimo kortelė.

PASTABOS: Kita reikšme užkalbėjimas – užkalbėjimo formulės sakymas ir jį lydinčių veiksmų atlikimas.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Daiva Vaitkevičienė 2004-09-16 Pastabų nėra.

©: Sukūrimas, Daiva Vaitkevičienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal