TERMINAI

TERMINAS: BUITINĖS RAUDOS

APIBRĖŽIMAS: Improvizaciniai dainuojamosios tautosakos kūriniai ( žr. rauda), atliekami moterų (labai retai – vyrų), kai ištinka nelaimė – gaisras, sausra, nederlius, gyvulių kritimas, liga – arba tiesiog skundžiantis sunkiu likimu.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Skirtingai nuo kitų raudų grupių, buitinės raudos dažniausia raudamos vienumoje ir yra labai asmeniškos. Jų tekstuose kur kas mažiau formulinės kalbos, daugiau asmeniškumo.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS

ŽEMESNI LYGMENYS:
PADEGĖLIŲ RAUDOS
LIGONIŲ RAUDOS
PIEMENŲ RAUDOS
ASMENINĖS RAUDOS

ATITIKMENYS:
angl. occasional lament
DÖMÖTÖR, T. Life Models as Mirrored in Personal recited Laments. Iš: Life History as Cultural Construction. Ed. by T. Hofer, P. Niedermuller. Budapest, 1988, p. 121.

angl. self-lament
DÖMÖTÖR, T. Life Models as Mirrored in Personal recited Laments. Iš: Life History as Cultural Construction. Ed. by T. Hofer, P. Niedermuller. Budapest, 1988, p. 121.

rus. плач по случаю несчастья
ЕФИМЕНКОВА, Б. Б. Севернорусская причеть. Москва: Советский композитор, 1980.

rus. бытовое причитание
РАЗУМОВСКАЯ, Е. Н. Плач с "кукушкой". Традиционное необрядовое голошенье русско-белорусского пограничья. Iš: Славянский и балпанский фольклор. Этногенетическая общность и типологические параллели. Москва, 1984.

rus. бытовое голошенье
РАЗУМОВСКАЯ, Е. Н. Плач с "кукушкой". Традиционное необрядовое голошенье русско-белорусского пограничья. Iš: Славянский и балпанский фольклор. Этногенетическая общность и типологические параллели. Москва, 1984.

TERMINO ŠALTINIAI:
ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, 1969, p. 132–138.

SAUKA, L. Lietuvių tautosaka: vadovėlis aukštesniųjų klasių mokiniams. Kaunas, 1998, p. 230–240.

Lietuvių tautosaka, t. 2: Dainos. Raudos. Medžiagą paruošė V. Barauskienė, B. Kazlauskienė, B. Uginčius. Vilnius, 1962, p. 515–570.

SAUKA, D. Lietuvių tautosaka. Vilnius, 1982, p. 117–125.

PAVYZDYS:
Ak tu mano Dievuli,
Tai blogumas metelių,
Tai sunkumas čėselių!
Kur tik žmogus pakrypsti,
Visur reikia dejuoti
Rugeliai prapuola,
Užauga tik dirselės
Ir juodos smilgelės;
Bulbelės prapuola,
Bulbelės neuždera.
Ir lineliai neužauga –
Nebus nė marškinėlių apsivilkti;
Neužaugs mieželiai –
Nebus nė blyneliui pakepti,
Nei košelei išvirti.
Dyki visi mūsų svirneliai,
Baisu laukti linksmo pavasarėlio:
Nebus duonos anei kąsnelio, –
Apnešė vandeniu žaliąsias pieveles,
Nenori ėsti karvelės žaliojo šienelio...
Visi pažino blogumą metelių,
Visi pažino sunkumą čėselio,
Visi žmoneliai, visi gyvulėliai...
Kad Dievulis davė smarkią rykštelę,
Visi pažino sunkų vargelį.

Pat. Pranė Černiauskienė, 27 m., Salomiankos k., Mielagėnų vls., Švevčionių aps. Užr. J, Aidulis 1934 m. LTR 1138(343).

Sp. Lietuvių tautosaka, t. 2, nr. 605.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Aušra Žičkienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Aušra Žičkienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal