TERMINAI

TERMINAS: MARŠAI

APIBRĖŽIMAS: Maršai (pranc. marche ‘ėjimas, vaikščiojimas, žingsniavimas, žygis’ ir pan.) – iškilmingi, apeiginiai lietuvių muzikinio instrumentinio folkloro kūriniai, atliekami per įvairias šeimos švenčių (krikštynų, vestuvių, laidotuvių) apeigas arba pagal ganymo, kalendorinius, jaunimo bendravimo papročius ir kitais atvejais.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Maršas – senas tarptautinis terminas, kuriuo apibrėžiamas ne tik muzikinio instrumentinio folkloro, bet ir kitų sričių muzikos (meninės, karinės, rūmų ir pan.) žanras. Lietuvos dvaruose maršai ėmė plisti XVII–XVIII a. (Muzikos enciklopedija, p. 382). Kaip lietuvių instrumentinio folkloro žanro pavadinimas, maršas pradėtas vartoti XIX a. antrosios pusės etnografų darbuose. Bene pirmoji maršo pavadinimą (lenkų kalba) paminėjo etnografė Ewa Iwaszkiewiczowa, 1879 m. Švenčionijos vestuvių apraše (Wesele w Świenciańskiem. Iš Upominek Wileński, Wilno, 1879, p. 33–64). Užrašyta maršų, atliekamų daugeliu lietuvių liaudies muzikos instrumentų. Maršai susiję su etnochoreografija (gali būti ir šokami) bei su vokaliniu folkloru, dainomis. Kai kurie maršai – instrumentinės dainų versijos. Literatūra KIRDIENĖ, Gaila. Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje, Vilnius, Lietuvos muzikos akademija, Kronta, 2000, p. 202. PALIULIS, Stasys. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959, nr. 36, p. 56, 121, 154. Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai. Sudarė ir parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 158. Suvalkijos dainos ir muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai. Sudarė ir parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, Nr. 6, 9.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | MUZIKINIS FOLKLORAS | Muzikinis folkloras pagal rūšį | INSTRUMENTINIS FOLKLORAS | INSTRUMENTINIO FOLKLORO ŽANRAI

ŽEMESNI LYGMENYS:
VESTUVIŲ MARŠAI
LAIDOTUVIŲ MARŠAI
KARINIAI MARŠAI
PIEMENŲ MARŠAI

SUSIJĘ TERMINAI:
LIAUDIES DAINOS

SINONIMIJA:
eitinė PALIULIS, Stasys. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959, nr. 36, p. 56, 385–386.


daina maršas, maršas daina KIRDIENĖ, Gaila. Smuikas ir smuikavimas, p. 202.

ATITIKMENYS:
ang. march


rus. марш


vok. Marsch

TERMINO ŠALTINIAI:
BAIKA, Albertas; KLIMAS, Jonas. Maršas. Iš: Muzikos enciklopedija. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 2, p. 381–382.

PAVYZDYS:
Vestuvinis maršas išleidžiant.
LTRF pl. 652(2). Smuiku pagriežė Jurgis Byla, 71 m. Vizgirdų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. Įr. 1937 m.; transkribavo Rūta Žarskienė 2002 m.
Iš: Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai, nr. 26 (garso įrašas kompaktinėje plokštelėje ir natos).
Tipiškas, vienas iš anksčiausiai fiksuotų garso įraše, tradicinio, matyt, pagal dainos melodiją grojamo maršo pavyzdys.
Garso įrašas geros kokybės.

PASTABOS: Šis žodis turi ir nemuzikinių reikšmių: ritminga tolygi eisena rikiuotėje; kariuomenės žygis; laiptų dalis tarp dviejų aikštelių.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Gaila Kirdienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Gaila Kirdienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal