TERMINAI

TERMINAS: ŠOKAMOSIOS SUTARTINĖS

APIBRĖŽIMAS: Šokamosios sutartinės − tai savitas lietuvių choreografinio folkloro žanras, pasižymintis specifine choreografija, derinama prie daugiabalsio giedojimo būdo ar / ir polifoninės instrumentinės muzikos.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Šokamosios sutartinės skirstomos smulkiau taip pat, kaip ir dainuojamosios. Trejinės sutartinės išsiskiria ypač tampriu ryšiu tarp muzikos, teksto ir judesio, nes jas atliekant kanono principas pasireiškia ne tik muzikoje, bet ir choreografijoje (atlikėjos kartu su tam tikra melodijos dalimi paeiliui atkartoja pačiuožiamąjį žingsnį, sutrepsėjimus, apsisukimus ir pan.), giedama ir šokama ratu, rečiau - eile (tačiau ir tuomet išlieka rato principas, nes kiekvienas posmas pradedamas nuo eilės pradžios). Trejinių keturiose choreografiniams piešiniams būdingas rato derinys su kvadratu, kryžiumi arba segmentine žvaigžde. Daliai kontrapunktinės polifonijos sutartinių (dvejinėms keturiose ir keturinėms) būdingas priešpriešinis judėjimas, kai dvi poros pakaitom (antifoniškai) atlieka muzikinę ir choreografinę partijas. Tačiau kai kurių dvejinių keturiose ir keturinių sutartinių choreografija pasižymi bendrais su trejinėmis požymiais – rato choreografiniu piešiniu, panašiomis figūromis („žvaigždute“, apsisukimais poroje), tačiau nebėra kanono būdu perduodamų judesių. Duomenų apie kolektyvinių sutartinių choreografiją išliko mažiausiai, yra žinomas tik šokimas ratu. Dalis šokamųjų sutartinių atliekamos riboto dalyvių skaičiaus (sudarant kvadrato, kryžiaus, trikampio ar dviejų priešpriešinių porų kompozicijas), dažniau – neriboto dalyvių skaičiaus (šokant ratu ar eilėje).

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | ŠOKIŲ IR ŽAIDIMŲ FOLKLORAS

SUSIJĘ TERMINAI:
INSTRUMENTINĖS SUTARTINĖS
SUTARTINĖS

SINONIMIJA:
šoktinės sutartinės RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius: Kronta, 2000, p. 92, 95.

šokamos sutartinės Nevartotinas sinonimas. Terminas „šokamos sutartinės“ labiau apibūdina atliekamą veiksmą, o ne pabrėžia išskirtinę ir pastovią ypatybę ar įvardija tam tikros realijos rūšį, todėl geriau tinka vartoti terminą „šokamoji sutartinė“.
RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius: Kronta, 2000, p. 173.
URBANAVIČIENĖ, Dalia. Šokamos sutartinės „Treputė” funkcinė paskirtis. Iš: Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje. Mokslinės konferencijos medžiaga 1987 m. gegužės 6–7 d. Sudarė Vida Šatrauskienė ir Teresė Jurkuvienė. Kaunas: Šviesa, 1989, p. 62–64.


šokių sutartinės Nevartotinas sinonimas, jo vienaskaitos forma „šokių sutartinė“ asocijuojasi su įvairių šokių atlikimu „sutartinai“, tarsi sudarant tam tikrą ciklinę kompoziciją.
SLAVIŪNAS, Zenonas. Istorinės, humoristinės, šokių ir instrumentinės sutartinės. Iš: Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Sudarė ir paruošė Zenonas Slaviūnas. Vilnius, 1959, t. 3, p. 12–18.


sutartinių šokiai Nevartotinas sinonimas.
Terminas sutartinių šokiai vartojamas tik daugiskaita, netinka vienam vienetui įvardyti.
MORKŪNIENĖ, Elena. Lietuvių liaudies choreografijos bruožai. XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pusė. Vilnius: Mokslas, 1982, p. 14–18.
POŠKAITIS, Kazys. Liaudies choreografija. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1992, p. 118–119.
RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius: Kronta, 2000, p. 94.
SAUKA, Leonardas. Lietuvių liaudies žaidimų ir šokių tautosaka. Iš: Lietuvių tautosaka. Vilnius: Mintis, 1968, t. 5, p. 940–941.
SLAVIŪNAS, Zenonas. Istorinės, humoristinės, šokių ir instrumentinės sutartinės. Iš: Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Sudarė ir paruošė Zenonas Slaviūnas. Vilnius, 1959, t. 3, p. 12–18.
SLAVIŪNAS, Zenonas. Sutartinių šokiai, jų amžius ir panaudojimo problemos. Vilnius, 1971.


choreografinės sutartinės Lietuvos muzikos akademijos projekto „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai“ (2003-2006) dalyvių vartojamas terminas.

ATITIKMENYS:
ang. danced sutartinė
RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Sutartinės. Lithuanian polyphonical songs. Translated from Lithuanian by Vijolė Arbas. Vilnius: Vaga, 2002, p. 238.


ang. dancing sutartinė
RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Sutartinės. Lithuanian polyphonical songs. Translated from Lithuanian by Vijolė Arbas. Vilnius: Vaga, 2002, p. 127.


ang. sutartinės dances
RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Sutartinės. Lithuanian polyphonical songs. Translated from Lithuanian by Vijolė Arbas. Vilnius: Vaga, 2002, p. 67.
URBANAVIČIENĖ, Dalia. The Original Style of the Lithuanian Sutartinės Dances. In: Dance, Ritual and Music. Proceedings of the 18th Symposium of the Study Group on Ethnochoreology, The International Council for Traditional Music, August 9–18, 1994 in Skierniewice, Poland. Warsaw, 1995, p. 239–243.


rus. танцевальные сутартинес
ЛИНГИС, Юозас; СЛАВЮНАС, Зенонас; ЯКЕЛАЙТИС, Витаутас. Литовские народные танцы. Вильнюс, 1955.

lenk. tańce sutartinės
URBANAVIČIENĖ, Dalia. Oryginalny styl litewskich tańców sutartinės (tlum. Marek Kądzielski). In: Taniec, rituał i muzika. Pod redaksją Ludwika Bieliawskiego i Graźyny Dąbrowskiej. Warszawa: Polskie towarzystwo etnochoreologiczne, Institut kultury, 1997, p. 254–262.

TERMINO ŠALTINIAI:
URBANAVIČIENĖ, Dalia. Šokamosios sutartinės: užrašymai ir tyrinėjimai. Liaudies kultūra. 2003, nr. 3, p. 8–16.


RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Kokių giedosim, kokių sutarysim? Sutartinių pradžiamokslis. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2004, p. 21.


RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, Daiva. Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius: Kronta, 2000, p. 173.

PAVYZDYS:
„Anušia dukra“
„Anušio dukrą” šoka keturiose. Sustoja viena prieš kitą – „žvaigždute”. <...>
„Žvaigždutė” sukasi, dainuojant „Anušio dukra, bet Anušėlio”. Dainuojant „Čiuto, čiutute, čiuto, čiutute” šokėjos eina, trepsena, pačiuoždamos kairiąja koja.
Pateiktasis pavyzdys priklauso šokamosioms trejinėms keturiose sutartinėms.

Sp. Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Sudarė ir paruošė Zenonas Slaviūnas. Vilnius, t. 3, 1357, 1959.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Dalia Urbanavičienė 2004-12-10

©: Sukūrimas, Dalia Urbanavičienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal