TERMINAI

TERMINAS: ŠIUOLAIKINIS FOLKLORAS

APIBRĖŽIMAS: Šiuolaikinis folkloras (folklorizmas, modernizuotas folkloras, postfolkloras) – kaimiškos tradicijos tąsa miesto aplinkoje, sąmoningas folkloro gaivinimas ir puoselėjimas.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Folklorizmo sąjūdžio pradžia – XIX a. antroji pusė, spaudos draudimo laikotarpis. Tuo metu buvo rengiami „klojimo vakarai“, kuriuose skambėjo chorams pritaikytos liaudies dainos (žr.: harmonizuota liaudies daina), taip nerašytiniu pavidalu gyvavusią kaimo žmonių kūrybą siekta perkelti į išsilavinusių žmonių kultūros lauką. Šis sąjūdis tęsėsi visą XX a., liaudies menas buvo laikomas profesionaliosios lietuvių literatūros, muzikos ir dailės savitumo šaltiniu. Nepriklausomoje Lietuvoje liaudies ornamentais buvo dekoruojami pastatai, leidiniai ir kt., liaudies dainų išdailos skambėjo koncertų salėse ir Dainų šventėse, kuriose dalyvaudavo tūkstančiai dainininkų. Okupacijos metais atsisakyta folkloro stilizavimo, 7 dešimtmetyje kilo autentiško folkloro atlikimo sąjūdis (žr.: folkloro teatras, folkloro ansamblis). Folkloro ansamblių dalyviai mokėsi iš ekspedicijose sutiktų kaimo žmonių, įrašų ir spausdintų rinkinių, miesto aplinkoje atgijo senosios sutartinės ir kiti archajiški tautosakos žanrai. XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje atsirado naujų folklorizmo krypčių ir stilių (žr. šiuolaikinio folkloro stiliai), folklorą imta modernizuoti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Įkvėpimo praeities palikime bando ieškoti įvairių subkultūrų atstovai. Juos traukia gamta, kalendorinės šventės, mitiniai simboliai, taip pat bendruomenės pojūtis, nebūdingas individualistiškai didmiesčių kultūrai.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA
FOLKLORISTIKA

ŽEMESNI LYGMENYS:
Stiliai

SINONIMIJA:
folklorizmas

modernizuotas folkloras

postfolkloras

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Austė Nakienė 2007-01-23

Atgal