TERMINAI

TERMINAS: SUTARTINĖS

APIBRĖŽIMAS: Polifoninės muzikos sandaros bei tam tikros poetinės formos dainuojamosios tautosakos (vokalinio folkloro) kūriniai.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Būdingiausia vokalinių sutartinių teksto savybė yra ta, jog dažniausiai (išskyrus tik tam tikro atlikimo būdo, vadinamąsias dvejines) jis yra ne simultaninis, t. y. vienu metu kartu skamba du (naujoviškose sutartinėse ir daugiau) skirtingi tekstai. Sutartinių randame tarp daugelio dainų žanrų bei funkcinių teminių grupių: vestuvių, darbo, kalendorinių, karo, šeimos, vaišių ir kitų, tad sutartinių tematika iš esmės yra ta pati kaip ir ištisinių (t. y. ištisinio teksto) dainų, ir tai leidžia manyti, jog sutartinės ilgus amžius gyvavo kartu su dainomis. Sutartinių tekstai dažniausia labai fragmentiški, jose kur kas rečiau nei ištisinėse dainose plėtojama siužetinė linija, kalba yra lakoniška, mintis neišplėtota. Savita sutartinių meninė priemonė yra kartojimas, o su kartojimais siejasi stereotipinė ir grandininė posmų struktūra, ypač būdinga kai kurių funkcinių teminių grupių sutartinėms. Vokalinių sutartinių muzikos esmė yra beveik tokia pat kaip ir teksto – tai dviejų skirtingų savarankiškų melodijų skambėjimas vienu metu. Besipindamos tarpusavyje, jos ir sudaro tik sutartinėms būdingą politonalų skambesį. Sutartinės pačių atlikėjų vadintos giesmėmis, o jų atlikimas – giedojimu. Gieda dažniausiai moterys. Pagal atlikimo būdą skiriamos dvejinės (dviejų dainininkių atliekamos), trejinės ir keturinės sutartinės, o šios grupės dar dalijamos į smulkesnius pogrupius.

AUKŠTESNI LYGMENYS: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA

ŽEMESNI LYGMENYS:
Sutartinės pagal atlikimo būdą
SUTARTINIŲ PARODIJOS

SUSIJĘ TERMINAI:
ŠOKAMOSIOS SUTARTINĖS
KALENDORINIŲ APEIGŲ DAINOS
INSTRUMENTINĖS SUTARTINĖS
POLIFONIJA
SKUDUČIŲ IR RAGŲ POLIFONINĖ MUZIKA

SINONIMIJA:
pakaitinė Liaudiškas terminas.

sutarytinė Liaudiškas terminas.

tryninė Liaudiškas terminas.

giesmė Liaudiškas terminas, pavadinantis vokalinę sutartinių tradiciją, netaikytinas visai sutartinių sistemai.

palaistinė Liaudiškas terminas.

saugė Liaudiškas terminas.

ATITIKMENYS:
vok. Schwebungsdiaphonie
Šis atitikmuo dalinis. Tai terminas, daugiausia vartojamas Balkanų tautų vokalinei intensyvaus skambesio diafonijai apibrėžti.
VYCINIENE, Daiva. Lithuanian Schwebungsdiaphonie and its South and East European Parallels. Iš: The World of Music. Traditional Music in Baltic Countries. Guest Editor: Martin Boiko. Bamberg: Department of Ethnomusicology University of Bamberg, 2002, vol. 44(3).
Prieiga per internetą:
MESSNER, Gerald Florian. Die Schwebungsdiaphonie in Bistrica, eine Untersuchung der mehrstimmigen Liedformen eines mittelwestbulgarischen Dorfes. (Schneider, Tutzing, 1980). Reviewed in Bulgarska Folklor, Sofia, 1981.
BRANDL, Rudolf M. Die Schwebungsdiaphonie im Epiros und verwandte Stile im Lichte der Psychoakustik. Von der Vielfalt musikalischer Kultur. Hg. von R. Schumacher. Anif, 1992.

TERMINO ŠALTINIAI:
Leidinio aprašas
ČIURLIONYTĖ, J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius, 1969, p. 119-129.

Leidinio aprašas
Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Sudarė ir paruošė Z. Slaviūnas. Vilnius, 1958, t. 1, p. 9–142.


RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ, D. Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius, 2000.

PAVYZDYS:
Rinkinys (dainuoja pirmoji dainininkė)

1. Našloita rūtala,
Kas tar taka,

2. Našloita rūtala,
Par dvarėlį?

3. Našloita rūtala,
Kų tį naša?

4. Našloita rūtala,
Plonas drobalas.

5. Našloita rūtala,
Susitiko šešurėlį.

6. Našloita rūtala,
Ne tėvėlį.

7. Našloita rūtala,
Aš šešurėliui.

8. Našloita rūtala,
Stuomenėlį.

9. Našloita rūtala,
Mon šėšuras išlojojo.

10. Našloita rūtala,
Mono marti tinginā,

11. Našloita rūtala,
Storai verpja,

12. Našloita rūtala,
Minkštai audžia.

13. Našloita rūtala,
Aš atgalio pas matutį,

14. Našloita rūtala,
Pasbodoti.

Pirmasis pritarinys (dainuoja antroji dainininkė su kiekvienu rinkinio posmu)

Je rūta rūtala,
Je našlaitāla.

Antrasis pritarinys (dainuoja trečioji dainininkė, atitardama antrąjai)

Rūtytala
Našlaitāla.

Pat. Ona Mažeikienė, 77 m. (Smilgių k., Kupiškio vls.), Domicelė Šlapelienė, 73 m. (Rakučių k., Kupiškio vls.), Domicelė Petrylienė (Migonių k., Šimonių vls.), Panevėžio aps., 1936. Tekstas užrašytas iš Šidlauskienės, 68 m. (Smilgių k., Kupiškio vls.) 1934. Užr. t. B. Buračas 1934. Sg. LTR 965(50), LTRF pl. 378(1).
Sp. Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Vilnius, 1958, t. 2, nr. 857.

PASTABOS: Kitos reikšmės: 1. Polifoninės sandaros instrumentinės muzikos (instrumentinio folkloro) kūrinys, atliekamas skudučiais, ragais, daudytėmis, kanklėmis, lamzdeliais, birbynėmis. 2. Simetriško piešinio moterų (su retomis išimtimis) šokis, kurio muzika polifoninės sandaros, o judesiai – sukimasis, ratas, vaikščiojimas priešpriešiais, smulkūs trepsimieji, pačiuožiamieji žingsneliai, plojimas ir pan.

STRAIPSNIO AUTORIUS: Aušra Žičkienė 2004-12-14

©: Sukūrimas, Aušra Žičkienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal