TERMINAI

TERMINAS: PAMATAI

APIBRĖŽIMAS: Statinio apatinė dalis, perduodanti apkrovą pagrindui.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Lietuvoje seniausiuose, mediniuose pastatuose pamatų arba visiškai nebūdavo (kuolai, stulpai kalami tiesiai į žemę, apatinis rąstų vainikas guldomas tiesiai ant žemės) arba juos atstodavo akmenų ar ąžuolinių trinkų eilės. Tokios pamatų konstrukcijos aptinkamos piliakalnių pastatuose, Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, Platelių ežero Pilies saloje, taip pat liaudiškų kluonų, daržinių ir svirnų statyboje iki pat XX a. Kiek sudėtingesni liaudiško gyvenamojo namo pamatai. Siekiant, kad į pastato vidų nepūstų vėjas, tarpai tarp pamatų akmenų buvo užpilami žemėmis, žvyru, apiplūkiami moliu. Moliu sumūrytų akmenų medinių pastatų pamatų aptikta Zapyškio senamiestyje (XVI a.), Kriauklių senovės gamybos vietoje (Biržų raj.), Tik XIX a. II pusėje - XX a. pradžioje liaudiškiems gyvenamiesiems namams pradedami įrenginėti aukštesni, akmenų mūro (kalkių skiedinys) pamatai, kurie iš pradžių nebūdavo įleidžiami į žemę. Įleistų į žemę pamatų šonai būdavo izoliuojami beržo tošimi. Tokios hidroizoliacijos XIV - XVI a. pavyzdžių aptinkama senamiesčiuose (Vilnius, Augustijonų g.). Panašiai būdavo statomi ir medinių XV - XIX a. bažnyčių pamatai. Medinių šventovių be pamatų (kai rąstai klojami tiesiogiai ant žemės) nefiksuota.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | konstrukcijų elementai
ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI

ŽEMESNI LYGMENYS:
ARKINIAI PAMATAI

SUSIJĘ TERMINAI:
KOLONA
PILIORIUS
SIENA
STULPAS
SIENA

ATITIKMENYS:
ang. Foundation
NMR Monument Type Thesaurus. Prieiga per Internetą: Art and Architecture Thesaurus. Prieiga per Internetą: .

rus. фундамент
Lietuvių - Rusų kalbų žodynas. Vilnius: 1988.

vok. Fundament
OWEN, L. Dictionary of Prehistoric Archaeology (English/German). Iš Arcaeologica Venatoria. Tubingen: 1996, Band 14, s. 88.

vok. Grundlage
OWEN, L. Dictionary of Prehistoric Archaeology (English/German). Iš Arcaeologica Venatoria. Tubingen: 1996, Band 14, s. 88.

TERMINO ŠALTINIAI:
Pamatas. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 1986, t.2, p.286.

ČERBULĖNAS, K. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. Iš Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. Vilnius: 1958, t.1, p.73-94.

ZABIELA, G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius: 1995, p.98, 110-113.

LEVANDAUSKAS, V. Lietuvos renesansinių pastatų mūro medžiagos ir technika. Iš Architektūros paminklai. Vilnius: 1977, T.4, p. 15-25.

LEVANDAUSKAS, V. JANKEVIČIENĖ, A. Lietuvos gotiškų gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mūro medžiagos ir statybos technika. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1978, t. 5 (3), p. 61-73.

LEVANDAUSKAS, V. Plytų rišimo būdai ir architektūros paminklų datavimas. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1981, t. 7 (2), p. 3-11.

LEVANDAUSKAS, V. Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1974, t.4, p. 432-447.

Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: 1988-2002, t.1-4.

Medinė architektūra Lietuvoje. Vilnius: 2002.

KITKAUSKIENĖ, L. KITKAUSKAS, N. Anglų - lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas. Vilnius: 2004.

PAVYZDYS:
Vilniaus katedrų pamatai rasti po Vilniaus Arkikatedra Bazilika; pamatai, rasti Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų vietoje.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-11-10 astro@moletai.omnitel.net
8-383-45424; 8-610-97107.

©: Sukūrimas, Rimvydas Laužikas Lietuvos istorijos institutas

Atgal