TERMINAI

TERMINAS: SPYNA

APIBRĖŽIMAS: Užrakto dalis vartams, durims, baldams užrakinti.

PLAČIAU APIE TERMINĄ:
Lietuvoje spynos buvo jau XI a. Seniausios spynos buvo stacionarios ir pakabinamos. Nuo XI - XII a. plačiai vartotos pakabinamosios cilindrinės (tarp jų ir arklių) spynos. Vėlyvuosiuose Lietuvos piliakalniuose, XIII - XIV a., kol kas rasta tik cilindrinių spynų raktų (ankstyviausios tokios spynos yra iš Kaukų ir Mažulionių piliakalnių, XIII a.), tik Jurbarko piliakalnyje atsitiktinai rasti du kitos konstrukcijos raktai, o Darbutų piliakalnyje - raktas nuo pakabinamosios spynos. Nuo XIV a. spynos atsiranda ir piliakalnių papėdžių gyvenvietėse (Kernavė), miestuose (Vilnius) ir kapinynuose (Obeliai). Gotikinės spynos - trapecijos pavidalo, su dviem ištęstais trilapio motyvo kampais. Spynos viršelį dažniausiai puošė ornamentai. Vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso spynos buvo pailgo stačiakampio pavidalo su svogūno motyvo galu (Vilniaus Bernardinų bažnyčios, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios durys). XV - XVII a. cilindrinės spynos Lietuvoje paprastai randamos pilių (Vilniaus Žemutinė pilis, Senieji Trakai), dvarviečių (Dubingiai), senamiesčių (Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Zapyškis, Žagarė, Kernavė) teritorijose. Kai kurios XVI - XVII a. spynos turėjo užrakinamuosius kaiščius (renesansinė Vilniaus Domininkonų bažnyčios, barokinės Vilniaus Šv. Kotrynos ir Šv. Teresės bažnyčių durų spynos). Baroko laikotarpiu plito ovalios arba arba stačiakampės spynos su vienu ovaliu galu. Jos buvo pridengiamos ornamentuotu viršeliu (Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios durų). Iki XVIII a.pab. gamintos iš plieno, kalimo (rečiau šaltkalvystės) būdu. XVI - XIX a. garsėjo Klaipėdos, Kretingos, Vilniaus kalviai. Yra duomenų ir apie XIV - XV a. medines spynas (Kernavė). Nuo XVIII a. pab. pradėta pramoninė spynų ir raktų gamyba. Iki XVIII a. II pus. stacionariosios spynos buvo spyruoklinės. XVIII a. II pus, pradėjus plisti klasicizmui, spynų konstrukcija iš esmės pakito. Pradėta naudoti kito tipo spyruoklę, prie spynos pritaisyta rankena su apyrakte, skląsteliai ir sklendė. Pirmosios klasicistinės spynos buvo stačiakampės, gaminamos pramoniniu būdu (Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios zakristijos durys). Moderno laikotarpiu pradėta naudoti prancūziškąją spyną - dabartinės spynos prototipą. XIX a. pab. Spynas gamino brolių Šmitų fabrikas Kaune.

AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | BUITIES DAIKTAI | įvairūs kiti
ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | BUITIES DAIKTAI

SUSIJĘ TERMINAI:
RAKTAS

SINONIMIJA:
UŽRAKTAS Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: 1984, t.13, p.405.

ATITIKMENYS:
ang. Lock
MDA Archaeological Objects Thesaurus. Prieiga per Internetą: .

rus. 3амок
Lietuvių - Rusų kalbų žodynas. Vilnius: 1988.

vok. Schloss
OWEN, L. Dictionary of Prehistoric Archaeology (English/German). Iš Arcaeologica Venatoria. Tubingen: 1996, Band 14, s.117.

TERMINO ŠALTINIAI:
Spyna. Iš tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: 1988, t.4, p. 79.

ZABIELA, G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius: 1995, p.121.

SKUČIENĖ A., STEPONAVIČIENĖ D. Spynos ir raktai iš Baltų archeologija. Vilnius: 1996, Nr. 1(8), p. 14-15.

PAVYZDYS:
Vilniaus gynybinės sienos spyna.

PASTABOS:

STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-11-15 astro@moletai.omnitel.net
8-383-45424; 8-610-97107.

©: Sukūrimas, Rimvydas Laužikas Lietuvos istorijos institutas

Atgal